Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali kūno reakcija į pokyčius, tačiau jei požymiai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį.
„Slogi nuotaika pirmadieniais, po atostogų – įprastas reiškinys. Šis jausmas dažnai atsiranda dėl perėjimo iš poilsio režimo į atsakomybėmis apkrautą darbo savaitę. Tačiau jei nuotaikos kritimas tampa nuolatiniu, jį lydi nerimas, nemiga, energijos stoka ar abejingumas, tai gali būti ženklas, kad žmogus patiria perdegimą arba vystosi depresija. Svarbu stebėti tokios būklės trukmę: jei ji tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, būtina pasitarti su specialistu“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Lilija Jokūbauskienė.
Trys esminiai geros savijautos faktoriai
Gyvenimo ritmas – mityba, miegas, judėjimas – daro didelę įtaką emocinei savijautai.
Miegas reguliuoja hormonų, ypač serotonino ir kortizolio, balansą. Subalansuota mityba padeda palaikyti stabilią energiją ir nervų sistemos veiklą, o fizinis aktyvumas skatina endorfinų, natūralių „geros nuotaikos“ medžiagų, gamybą.
„Rudens metas veikia smegenis ir nuotaiką: trumpėjanti diena, mažiau saulės spindulių ir rutina keičia neurologinius procesus. Mažėjantis saulės šviesos kiekis slopina melatonino ir serotonino pusiausvyrą – tai hormonai, reguliuojantys miegą ir nuotaiką. Dėl to žmogus gali jausti didesnį mieguistumą, liūdesį, motyvacijos stoką“, – teigia L. Jokūbauskienė.
Medikė priduria, kad tamsesnis paros metas sumažina fizinio aktyvumo ir socialinių veiklų dažnumą, o tai taip pat prisideda prie emocinio nuosmukio.
Režimą galima reguliuoti
Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai – pavyzdžiui, reguliarus miegas, lengvas fizinis aktyvumas bei mažesnis cukraus ir perdirbto maisto vartojimas – gali žymiai pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Žmonėms, kurie kiekvieną rugsėjį jaučia vadinamąją „emocinę duobę“, patariama pradėti nuo dienos režimo sutvarkymo.
„Svarbu pripažinti, kad ši būsena kartojasi, ir į tai atsižvelgti iš anksto. Naudinga daugiau judėti lauke net ir debesuotomis dienomis, pasitelkti šviesos terapijos lempas, koreguoti mitybą, įtraukti malonių ir atpalaiduojančių veiklų. Jei simptomai stiprūs arba trunka ilgiau nei dvi–tris savaites, būtina kreiptis į psichologą ar šeimos gydytoją, nes tai gali būti sezoninės depresijos pradžia, kuriai yra veiksmingų gydymo būdų“, – teigia „Antėja“ šeimos gydytoja.
Perėjimą iš laisvesnio vasaros režimo į rudeninę rutiną galima sušvelninti tiek emociškai, tiek fiziškai. L. Jokūbauskienė sako, kad svarbu palaipsniui grįžti prie pastovaus režimo: bent savaitę prieš aktyvesnę darbinę veiklą pradėti eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, daugiau dėmesio skirti subalansuotai mitybai ir saikingai fizinei veiklai.
„Emociškai padeda aiškus planavimas – susirašyti prioritetus, įtraukti malonias veiklas, susikurti rudens ritualus. Tai gali būti savaitgalio pasivaikščiojimai, arbatos pertraukėlės, skaitymas. Svarbiausia – švelnus perėjimas, o ne staigus šuolis į griežtą discipliną“, – priduria gydytoja.
Parengta pagal „Antėjos“ pranešimą
