Lapkričio 6 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje įvyko parodos „Naujausi archeologiniai atradimai Kernavėje“ atidarymas.
Ši paroda lankytojams atveria naujausius 2024 m. Kernavės archeologinių tyrimų rezultatus ir pristato vertingus radinius, kurie ne tik praturtino muziejaus fondus, bet ir atskleidė daugiau neįmintų paslapčių apie vietovės istoriją.
Atidarymo renginyje archeologai dr. Gintautas Vėlius ir dr. Dovilė Baltramiejūnaitė papasakojo apie tyrimų eigą, radinių reikšmę ir ateities planus.
Kernavė, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra išskirtinė archeologinė vietovė, kurioje kasmet nuo 1979 metų vykdomi tyrimai, siekiant atskleisti ir išsaugoti mūsų tautos praeities turtus.
Šių metų archeologiniai tyrimai vyko dvejose istoriškai svarbiose vietovėse netoli Kernavės: Vičiūnų kapinyne ir Kriveikiškio dvarvietėje.
Kiekviena iš jų atskleidė ne tik istorinę reikšmę, bet ir įdomių, mažai tyrinėtų laikotarpių išskirtines detales, leidžiančias giliau pažinti praeities gyvensenos būdą ir kasdienybę.
Vičiūnų kapinyne, esančiame netoli legendomis apipinto Spėros ežero, buvo tęsiami XII – XIV a. laidojimo paminklų tyrimai.
Šiais metais tyrėjai atkasė išskirtinį degintinių kapų sluoksnį, kuris atskleidė įdomius faktus apie to laikotarpio laidosenos ypatumus.
Radiniai, tarp jų – papuošalai ir ginklai, liudija genties prabangos bruožus ir laidojimo apeigas. Itin svarbus radinys – stiklinio buteliuko kaklelis, atkeliavęs iš islamiškojo pasaulio.
Iki šiol tokio tipo stiklo indų fragmentai Lietuvoje buvo rasti tik Vilniuje ir Kernavėje (Aukuro kalno piliakalnyje).
Antroji tyrimų vieta – Kriveikiškio dvarvietė – atskleidė XVIII a. Kernavės gyvenimą. Archeologai atkasė Ponų namo pamatus ir didžiulį kiekį prabangos daiktų – stiklo, keramikos indų, gausių krosnių koklių fragmentų ir kt.
Šie radiniai liudija Kernavėje gyvenusių Ponų, greičiausiai Oginskaičių ir Bialozarų šeimų, prabangų gyvenimo būdą.
Tokios detalės sužadina naują smalsumą apie Kernavės dvarą ir jame praleistą laiką, atskleidžiant XVIII a. buities fragmentus, įskaitant įspūdingus žalius ir baltus herbinius koklius.
Lankytojai turės galimybę ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir išsamiau sužinoti apie Kernavės vietovėje vykdytus archeologinius tyrimus, jų prasmę ir įtaką Lietuvos istorijos pažinimui.
Paroda veikia nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2025 m. sausio 12 d. Parodą galima apžiūrėti Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų erdvėse (Kerniaus g. 4a, Kernavė, Širvintų r.), antradieniais – sekmadieniais, 10.00–16.00 val.
Parodos lankymas yra nemokamas.
Pranešimą parengė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija
Toli nuo šeimos, gal, ir per lietų darbuojatės, mieli Gintautai irgi Dovile kartu su komanda. Norėčiau kartu ateityje kreipti tamstų dėmesį į Kreiviškių piliakalnį. Mat, galimai šis pavadinimas gali išsikoduoti tiek kaip “Kriviškių”, tiek kaip tas pats Kreiviškių piliakalnis, o tai gali būti susiję Krivi (Krivės) arba Kreivio, t. y. apvaliai “kreivu” metiniu kalendoriumi, kuris dienų ir metų apskaitai stovėjo šio kalno viršūnėje netoli valdovų dvarvietės (žr. Istorija pareinant į Lietuvą”, psl. 52 Dienų tėkmės ratas “Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis”. Įsigyti šią 2 dalių knygą galima internetu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt” Kaina su pristatymu į artimiausią paštomatą 24,99 Eu. Sėkmės.