Jungtinės Amerikos Valstijos paragino Didžiojo septyneto (G7) šalis ir Europos Sąjungą įvesti muito tarifus prekėms iš valstybių, kurios toliau perka naftą iš Rusijos. Toks žingsnis, anot Vašingtono, būtinas siekiant sustabdyti Vladimiro Putino karo mašinos finansavimą.
Apie tai paskelbė JAV iždo sekretorius Skotas Besentas (Scott Bessent), kuris kartu su JAV prekybos atstovu Džeimisonu Griru (Jamieson Greer) paragino sąjungininkus jungtis prie JAV taikomų priemonių.
„Tik suvieniję pastangas ir visiškai sustabdę Kremliaus karo finansavimą galėsime užtikrinti pakankamą ekonominį spaudimą, kad pasibaigtų beprasmės žudynės“, – sakoma bendrame Besento ir Griro pareiškime.
Kaip praneša „Reuters“, finansų ministrai aptarė platų spektrą galimų ekonominių priemonių. Tarp jų – vadinamosios antrinės sankcijos, pagal kurias būtų taikomi tarifai toms šalims, kurios ir toliau perka rusišką naftą ir taip prisideda prie karo finansavimo.
Indija ir Kinija – pagrindinės diskusijų taikinys
JAV jau žengė konkretų žingsnį prieš Indiją. Prezidentas Donaldas Trampas įvedė papildomą 25 % muito tarifą Indijos importui, taip padidindamas bendrą tarifų lygį iki 50 %. Tokiu būdu Vašingtonas siekia priversti Indiją atsisakyti rusiškos naftos importo.
Indija šį sprendimą vertina itin neigiamai. Indijos ekonomikos vyriausiasis patarėjas perspėjo, kad tokie muitai gali sumažinti šalies bendrąjį vidaus produktą 0,5–0,6 % per artimiausius metus.
Indijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog tokie JAV veiksmai yra „nelojalūs, nepagrįsti ir neteisingi“, o rusiškos naftos importas yra būtinas energetiniam saugumui užtikrinti.
Kinija, savo ruožtu, nors kol kas nepatyrė tokių JAV muitų, taip pat pasisakė prieš JAV politiką. Pekinas pabrėžė, kad JAV „ilgus metus naudojosi laisvosios prekybos nauda, tačiau dabar pati ją griauna“. Kinijos ambasadorius Indijoje Siu Feihong (徐飞洪 ) sakė, jog tarifai „yra nesąžiningi ir neprotingi“.
G7 susitarė dėl Rusijos aktyvų
Ministrai taip pat sutarė paspartinti diskusijas dėl užšaldytų Rusijos valstybinių aktyvų panaudojimo Ukrainos gynybos finansavimui.
Tai gali tapti svarbiu papildomu šaltiniu karo alinamos šalies paramai.
Galimos pasekmės
Tarifų įvedimas prieš šalis, perkančias rusišką naftą, žymėtų naują sankcijų lygmenį. Iki šiol jos daugiausia buvo nukreiptos tiesiogiai į Rusiją, o dabar galėtų paveikti ir trečiąsias valstybes. Žinoma, tai sukeltų reikšmingų padarinių pasaulinei prekybai, tiekimo grandinėms ir diplomatinę įtampą.
Politikos ir ekonomikos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės gali sulaukti pasipriešinimo iš kai kurių Europos partnerių, kuriems svarbūs ekonominiai ryšiai su Indija ir Kinija. Be to, kyla klausimų dėl tokių „antrinių sankcijų“ suderinamumo ir su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis.
Vakarų nenuoseklumo bėda
Šie JAV raginimai ES atskleidžia savotišką sumaištį Vakarų šalių ekonominių sankcijų politikoje. JAV jau pritaikė itin griežtus muitus Indijai, bet vengia tokio paties spaudimo Kinijai, nors abi valstybės perka didelius kiekius rusiškos naftos. Tai kelia klausimų dėl Amerikos nuoseklumo. Europos Sąjunga, savo ruožtu, peikia JAV už dvejopus standartus, tačiau pati dar nėra pasiruošusi imtis tokių pačių tarifinių priemonių.
Europos valstybės bijo, kad tarifai Kinijai ar Indijai stipriai atsilieptų jų ekonomikai: nuo automobilių pramonės ir vaistų gamybos iki žaliųjų technologijų grandinių. Todėl paramos Ukrainai klausimu žodžiais viešai išreiškiamas principingumas dažnai prieštarauja ekonominės naudos sąlygojamam elgesiui.
Iš to kyla prieštaravimas: Vakarai vienu balsu kalba apie būtinybę sustiprinti spaudimą Rusijai, bet tikrieji veiksmai atskleidžia skirtingus prioritetus. JAV nori, kad G7 ir ES prisidėtų prie jau pradėtų priemonių, o Europos šalys delsia priimti sprendimus, kurie paliestų jų pačių rinkas.
Toks nenuoseklumas silpnina bendrą Vakarų laikyseną ir siunčia Maskvai žinią, jog Vakarų sankcijų frontas nėra visiškai vieningas.
JAV raginimai Europai rodo norą stiprinti Vakarų spaudimą grobuoniškai Rusijai. Jei G7 ir ES pritars siūlomiems muito tarifams, ši priemonė taps rimtu ekonominiu ginklu prieš Kremliaus karo finansavimą, tačiau kartu padidins įtampą pasaulinėje prekyboje.
Lietuvai ir kitoms ES narėms teks atidžiai svarstyti, ar šis kelias priimtinas, vertinant tiek geopolitinę padėtį, tiek ekonominius ryšius su Indija ir Kinija.
Ką rinksimės?
Vakarai kariauja su Rusija Ukrainoje ne dėl Ukrainos, o dėl savo interesų. O jie – toliau išlaikyti jau parazitinį pobūdį įgavusį dominavimą pasaulyje ir parklupdyti su tuo nesutinkančias šalis. Nepavykus planui A ir paaiškėjus, kad jėgų santykis toli gražu nebe toks, koks buvo ir kokį įsivaizdavo Vakarai, išsiskyrė Vakarų nuomonės dėl taktikos. Tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl to, kad kitoks nei A planas reiškia didelės dalies Vakarų elito žlugimą.
Vakarai vieningi tik dėl vieno – dėl jų įsivaizduojamos teisės diktuoti visam pasauliui ir gyventi kitų sąskaita. O šiaip tai dabar jie, išsekus sistemos ištekliams, pradėjo ėsti vienas kitą.
” Zelenskis: Putino mokytojai neišmokė jo būti žmogumi – tik žudiku 2025-09-12 09:17 / šaltinis: tv3.lt Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino mokytojai nesutrukdė jam tapti žudiku bei karo nusikaltėliu. Pasak jo, V. Putinas ne tik ignoravo europietiškas vertybes, bet ir suformavo agresyvią politiką., kuri vedė Rusiją į karus su kaimyninėmis valstybėmis.tv3.lt/naujiena/uzsienis/zelenskis-putino-mokytojai-neismoke-jo-buti-zmogumi-tik-zudiku-n1451447
Jie ar mes?
Naiviam klausimui: o mes, Lietuva, kas – Vakarai ar Rytai ?
Mes nesame nei rytai, nei vakarai, nes nesame, nesugebame būti subjektas. Todėl nuolat, tai greičiau, tai lėčiau, nykstame, sudegindami save kitų interesams ir tiesiog išsitautindami.
Aš neklausiu ar mes sugebame būti subjektu (o kas juo sugeba būti – Rusija? Gudija? Ukraina? Latvija? Vokietija, Prancūzija, Anglija, prisivežę milijonus islamistų ?) – ar mes esame Vakarų dalis? Ar sakydami Vakarai, turim galvoj ir save? Gal sakydami Rusija, turim omeny ir save ?