Prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai, kad Rusijos veiksmai Rytų Ukrainoje atitinka visus teroristinės valstybės požymius, sukėlė audringą politinę reakciją Maskvoje. Kremlius nėra įpratęs, kad kitų valstybių vadovai viešai išsakytų tokius atvirus, tikslius ir griežtus jo politikos apibūdinimus.
Rusijos komunistų frakcija Dūmoje pasiūlė nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva, o tos pačios dienos vakare Lietuvos ir Rusijos pasienyje prasidėjo keisti dalykai. Neva dėl Rusijos muitinės informacinės sistemos sutrikimų buvo beveik sustabdytas į Kaliningrado sritį važiuojančių transporto priemonių su lietuviškais numeriais srautas. Lietuvos vežėjų atstovams nerimą sukėlė Rusijoje pasklidęs gandas, kad valdžios nurodymu bus užblokuoti iš Lietuvos į šią šalį vežami kroviniai, todėl prekių iš ES ir kitų valstybių srautas aplenks mūsų šalį. Ar Lietuva turi kuo atsakyti į Kremliaus paslapčia prieš ją pradėtą prekybinį karą? O gal telieka nuleisti rankas ir laukti pasigailėjimo?
Toks kelias niekur neveda
Jurgis Razma, Seimo Ekonomikos komiteto narys, TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas
Manau, kad abipusių neteisėtų veiksmų stiprinimas niekur neveda. Efektyviai naudojant visas galimybes, taip pat ir ES struktūrų, reikia siekti, kad Rusija kuo greičiau nutrauktų tas blokadas ir trukdymus, nes jeigu ir mes panašiai pradėsime elgtis, neįsivaizduoju, kuo visa tai pasibaigs.
Keistai atrodytų, jeigu mūsų vadovai, kaskart kalbėdami, formuluodami sakinius, vis turėtų galvoti: o gal kas nors Rusijai nepatiks. Kalbėjimas lieka kalbėjimu, mes žinome, kaip aštriai kartais jų atstovai pasisako, bet ūkinė veikla ir tarptautinėmis sutartimis grįsti santykiai tarp valstybių turi nepriklausyti nuo atskirų pasisakymų. Ir nemanau, kad valstybių vadovai turi save kaip nors cenzūruoti, juolab kad šiuo atveju, kad ir kaip žiūrėsi, teisybė buvo pasakyta. Aišku, ji nemaloni vienai šaliai, bet šiai dabar reikėtų ne sankcijomis gąsdinti, o tiesiog susimąstyti ir padaryti išvadas, kad tuos požymius, leidžiančius ją vadinti teroristine valstybe, derėtų kuo greičiau panaikinti.
Nesiimu prognozuoti, kaip vystysis ši situacija. Jeigu tai iš tikrųjų yra keršto akcija, grįsta emocijomis, tai jos paprastai po tam tikro laiko nuslūgsta. Tikiuosi, kad reikiamų žingsnių imsis ne tik Lietuvos valdžios institucijos ir diplomatinės tarnybos, bet ir ES institucijos. Tokiais atvejais mes privalome tikėtis konkrečios ES gynybos, nes mūsų siena su Rusija yra ir ES siena.
Nukentėtų ne tik Rusija
Remigijus Žemaitaitis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys
Kokių sprendimų Lietuva gali priimti dėl rusiško tranzito? Ką jinai blokuos – gal dujų vamzdį užsuks? Traukinius į Kaliningradą sustabdys? O ar kas nors žino, kiek „Lietuvos geležinkeliai“ iš jų uždirba? Šiandien pagrindinės jų klientės kaip tik ir yra Rusija, Baltarusija bei kitos Rytų šalys. Jeigu imsimės atsakomųjų priemonių, ribosime tranzitą į Kaliningradą ar į kitą Rusijos pusę, galima įsivaizduoti, kaip jie nukentės. Bet reikia nepamiršti, kad taip pat nukentės Baltarusija ir kitos NVS šalys, kurios veža krovinius per mūsų šalį. Nukentės ir Lenkija, ir Latvija, ir Estija, tad kils klausimas, ką čia mes apskritai darome. Be to, jei pradėtume blokadą, Europos Komisija, pamačiusi, kad nutraukiamas krovinių vežimas geležinkeliu, galėtų sustabdyti „Rail Baltica“ projekto finansavimą.
Manau, kad mūsų Prezidentės ir užsienio reikalų ministro žodžiai buvo pasakyti gal per daug emocingai, ne toje vietoje ir ne tuo laiku. Prezidentė yra atsakinga už užsienio politiką, matyt, ji žino daugiau, nei kiti politikai, todėl ir gali taip kalbėti. O kad bus suduotas didelis smūgis mūsų eksportui, neverta abejoti. Mūsų prekių ir paslaugų eksportas ir reeksportas į Rusiją siekia 23 mlrd. Lt. Tad kyla klausimas, ką mes čia darome: ar prarandame tuos milijardus, ar bandome diplomatiniais santykiais spręsti problemą? Ukrainos ir Rusijos konfliktas gali pasibaigti po kelių mėnesių, o Lietuva po šito kentės dar kokius 7–8 metus.
