Aštuntajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje pristatomas 500-osioms latvių knygos metinėms skirtas renginių ciklas, nagrinėjamos Vilniuje besimokančių latvių studentų nuostatos lietuvių kalbos ir jos mokymosi atžvilgiu.
Pasakojama apie tragiško likimo kalbininką, rezistentą Juozą Laboką, rašoma apie Veiviržėnuose kasmet vykstantį kūrybinį plenerą – jo dalyviai šią vasarą įamžino Juozo Laboko ir kitų šio krašto kalbininkų atminimą. Toliau spausdinami 2025 m. kūrybinių varžytuvių „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ laimėtojų darbai.
Turinys
Ernesta Kazakėnaitė. Latvių knygai – 500 ….. 3
2025-ieji Latvijoje – jubiliejiniai spausdinto žodžio metai, vainikuojantys penkerius metus trukusį renginių ciklą „Latvių knygai – 500“.
Šventė paremta vienu Šlėzvige (Vokietijoje) saugomu dokumentu, kuriame parašyta, kad 1525 m. lapkričio 8 d. Liubeke buvo sulaikyta statinė liuteroniškų knygų, gabentų į Rygą. Šis dokumentas, kuriame paminėtos knygos latvių ir estų kalbomis, suteikia pagrindą švęsti sukaktį ir Latvijoje, ir Estijoje.
Latvijoje minėjimas truko net penkerius metus (2021–2025), kiekvieniems metams buvo parinkta vis kita tema. „Grįžimas, knygos Latvijai už Latvijos ribų“ (2021), „Latvių kalba rankraščiuose ir laikraščiuose“ (2022), „Tekstų plitimas anksčiau ir dabar (leidėjai)“ (2023), „Bibliotekos ir skaitymas“ (2024), „Pirmajai latviškai knygai – 500“ (2025).
Visą penkerių metų ciklą rengė Latvijos nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su kitomis atminties institucijomis ir mokslininkais.
Marija Nordkvelė (Nordkvelle). Latvių nuostatos lietuvių kalbos ir jos mokymosi atžvilgiu ….. 7
Šiuo metu daug kalbama apie tai, kaip lietuvių kalbos mokosi kitakalbiai, kokios jų nuostatos lietuvių kalbos atžvilgiu. Lietuviai ir latviai – kaimynai, lietuvių ir latvių kalbos – giminiškos, tačiau mokytis kaimynų kalbų nėra labai paklausu.
Siekiant atsakyti į klausimus, kodėl latviai mokosi lietuvių kalbos, kokios jų nuostatos mūsų kalbos ir jos mokymosi atžvilgiu, buvo atlikti kokybiniai pusiau struktūruoti interviu su šešiais latvių studentais.
Paaiškėjo, kad nors apklausos dalyviai pradėjo mokytis lietuvių kalbos dėl skirtingų priežasčių, visų jų nuostatos mūsų kalbos atžvilgiu yra labai palankios.
Visi tyrimo dalyviai išreiškė palankų estetinį lietuvių kalbos vertinimą, pabrėžė, kad tai labai graži, švelni, skambi, miela kalba. Nors dalis apklaustųjų teigė, kad lietuvių kalba sudėtinga ir dažnai sunkesnė nei latvių, tačiau tvirtino, kad lietuvių kalba jiems svarbi ir reikalinga bendravimui, studijoms, tolesnei karjerai.
Mums rašo
Daiva Beliokaitė. Durys, durys, durys… Į praeitį. Į dabartį. Į ateitį… ….. 13
Šeštus metus Veiviržėnų kultūros centre liepos pradžioje vyko pleneras „Kūrybiniai užsiėmimai Veiviržėnuose“. Šiais metais jo tema „Durys – praeities švyturiai“.
Tęsiant istorinę Veiviržėnų miestelio temą, buvo nutarta įprasminti žymių žmonių, kilusių iš šio miestelio ir nusipelniusių savo kraštui, atminimą.
Tai architekto Petro Lapės, dailininko Prano Lapės, skulptoriaus, Laisvės paminklo autoriaus Kosto Rameikos, kunigo Jurgio Galdiko, Žemaičių vyskupo Gasparo Cirtauto, kalbininkų Zenono Uoselio (Ūselio, Uselio) ir Juozo Laboko.
Taip pat chirurgo Juozo Žemgulio, farmacininko Benedikto Šiaulio, signataro Jurgio Šaulio ir trijų kalbininkų, kilusių iš kitų Klaipėdos rajono vietų, – Andriaus Ašmanto, Aleksandro Lengvino ir Jurgio Talmanto.
Iš praeities
Gintaras Lučinskas. Lietuvių kalbos metraštininkas, rezistentas Juozas Labokas (1905–1946) ….. 15
Šiais metais sukanka 120 metų, kai buv. Medeikių kaime (dab. Ruigiai, Klaipėdos r.) gimė kalbininkas, žodynininkas ir rezistentas Juozas Lãbokas. Gegužės 7 d. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje vyko šiai sukakčiai skirtas seminaras.
Jame pranešimus skaitė kalbininkas Aldonas Pupkis („Juozas Labokas – perspektyvus žodynininkas“) ir Alytaus kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, diskusiją „Lietuvos šviesuomenė rezistencijos kelyje“ vedė istorikas ir publicistas Povilas Girdenis.
Diskutuota ir dėl Juozo Laboko atminimo įamžinimo jo gimtosios sodybos vietoje Veiviržėnų miestelyje ir (arba) Alytuje prie ligoninės, kur, numanoma, užkasti jo palaikai.
Rugsėjo 26 d. Alytaus miesto Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje numatoma surengti Juozo Laboko atminimo renginį: pristatyti parodą, parengtą Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejaus vadovės Valdonijos Karaliūnienės, prisiminti Juozo Laboko gyvenimą, darbus ir tragišką baigtį, aptarti jo palaikų paieškos ir atminimo įamžinimo klausimus.
Gintaro Lučinsko straipsnyje apžvelgiamas sudėtingas ir tragiškas Juozo Laboko gyvenimo kelias. Tai biografija, primenanti, kad, žvelgdami į kalbininkų mokslo darbus, turime domėtis ir kita jų veikla, neretai liudijančia kovą už tautos idealus ir valstybingumo išsaugojimą.
Mokytojo užrašai
2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės III vietos laimėtojų darbai:
Ieva Krickaitė. Vėjo kerštas ….. 26
Gabriela Klebeko. Kalbos lobis ….. 27
Vaiva Trakimavičiūtė. Lietuviškų dainų mįslė ….. 28
Apžvalga
Vidas Garliauskas. Audronė Kučinskienė „Lego et intellego“ ….. 29
Apžvelgiama Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentės Audronės Kučinskienės parengta lotynų kalbos ir Antikos kultūros mokomoji priemonė, skirta III–IV gimnazijos klasėms.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
Emigrantų vaikus lietuvių kalbos mokanti Angelina: to nori vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių šeimų
– delfi.lt/seima/noriu-i-mokykla/emigrantu-vaikus-lietuviu-kalbos-mokanti-angelina-to-nori-vis-daugiau-uzsienyje-gyvenanciu-lietuviu-seimu-120143524
„Pašnekovė pastebi, kad vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių šeimų pageidauja, jog jų vaikai gebėtų kalbėti lietuviškai ir taip išlaikytų ryšį su Lietuva.”