Lietuvos švietimo sistemoje per pastaruosius penkerius metus įvyko nedideli, tačiau reikšmingi
pokyčiai – kito mokyklų skaičius, mokinių pasiskirstymas tarp valstybinių ir nevalstybinių įstaigų, taip pat pedagogų pasiskirstymas pagal amžių ir darbo stažą. Šie duomenys leidžia geriau suprasti, kokie procesai vyksta bendrojo ugdymo srityje.
Mažėja mokyklų, auga mokinių skaičius
2020–2021 mokslo metais Lietuvoje veikė 977 bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 327 tūkst. mokinių. 2024–2025 mokslo metais mokyklų sumažėjo – jų buvo 885, tačiau mokinių skaičius išaugo ir siekė 349,5 tūkst. Taigi per pastaruosius penkerius metus mokyklų sumažėjo beveik dešimtadaliu, o bendras mokinių skaičius padidėjo maždaug 22 tūkst. Ši tendencija rodo, kad mažesnės mokymo įstaigos jungiamos arba uždaromos, didesnės – priima daugiau mokinių.
Pagal išankstinius vertinimus, 2025–2026 mokslo metais dvyliktokų skaičius bus apie 23 tūkst., o pirmokų – apie 28 tūkst.
Valstybinės ir nevalstybinės mokyklos: mokinių skaičiaus santykis šiek tiek keičiasi
Didžioji dauguma mokinių mokosi valstybinėse mokyklose. 2024–2025 mokslo metais jas lankė 324 tūkst. moksleivių (92,7 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių), nevalstybines – 25,4 tūkst. (7,3 proc.). Per pastaruosius penkerius metus abiejų tipų mokyklų mokinių skaičius šiek tiek didėjo, tačiau santykis išliko panašus.
Mokytojų darbo stažas
2024–2025 mokslo metais Lietuvoje dirbo 27,2 tūkst. bendrojo ugdymo mokytojų ir mokyklų vadovų. Daugiau kaip 74 proc. mokytojų darbo stažas – 15 metų ir ilgesnis (20,2 tūkst. asmenų). Naujokų (stažas iki 4 metų) yra apie 3,7 tūkst., tai sudaro apie 14 proc. visų mokytojų.
Pedagogų amžiaus struktūra
Jauniausių mokytojų grupėje (iki 25 metų amžiaus) buvo 567 asmenys, vyriausių (50–54 metų amžiaus) – 4 401 pedagogas. Kitos gausios grupės: 45–49 metų amžiaus (3 659 mokytojai) ir 40–44 metų amžiaus (2 525 mokytojai).
Išsilavinimas ir lytis
2024–2025 mokslo metais net 98 proc. mokytojų ir vadovų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 1,4 proc. mokytojų, vidurinį – 0,6 proc.
Remiantis naujausiais duomenimis, bendrojo ugdymo mokytojų ir vadovų grupėje (iš viso 27 187 asmenys) moterų buvo 24 016, vyrų – 3 171. Taigi vyrai sudarė tik 11,7 proc. šios grupės mokytojų.
Per pastarąjį penkmetį Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje įvyko reikšmingų struktūrinių pokyčių. Mažėjantis mokyklų, augantis mokinių skaičius ir brandi mokytojų bendruomenė rodo, kad sistema susiduria su demografiniais iššūkiais, tačiau mokytojų kvalifikacija išlieka aukšta. Didžiausia rizika – mokytojų senėjimas – jei mokytojų gretų nepapildys daugiau jaunų specialistų, per artimiausią dešimtmetį gali prireikti šią problemą spręsti skubiai.
Parengta pagal Valstybės duomenų agentūros pranešimą
Šiemet mokyklų mažėjimas yra pristabdytas.
Du žingsniai atgal, vienas žingsnis vietoj…
Straipsnio pavadinime konstatuojama laukinio kapitalizmo, turtėjimo bet kuriais būdais vienas iš požymių.Kai ir valstybės valdantieji sluoksniai apsėsti šio šėtoniško jausmo, turtėjimo visais įmanomais būdais , tada šiam tikslui atrandami, panaudojami neįmanomi būdai. Mažinamos tik valstybinės mokyklos. nesant mokyklų. tėvai bus priversti leisti savo vaikus į privačias mokyklas. Štai čia šėtoniškasis verslas ir gerai uždirba. Tokiam turtėjimui buvo sukurtas ir vad. “mokinio krepšelis”. Galvoju, kad kitose šalyse tokio pasipelnymo būdo nenaudojama. Be “mokinio krepšelio” privačios mokyklos organizatoriai iš mokinių tėvų dar susirenka kitą mokėjima.. Todėl biznio planas paprastas. Kuo mažiau valstybinių mokyklų, kuo daugiau privačių, tuo privatininkams geriau. Toks pat planas vyksta ir sveikatos apsaugos srityje. Ten taip pat naikinamos įvairaus tipo valstybinės gydymo ir slaugos įmonės, bet privatus sektorius auga.sunaikintų sąskaita.
Jonai. Į dešimtuką.