A. Medalinskas. Ką reiškia Putino atakos prieš ES misiją ir Britų Tarybą

Putino oro smūgių evoliucija Ukrainoje, taikantis jau į Vakarus ir kitas šalis. Nelengvos besibaigiančios vasaros mintys po atakos Kijeve, kai nukentėjo Britų Taryba ir ES misija.

Vakarų pasaulyje nauja sąmyšio banga. Dabar tokia nuotaika išsiliejo ir į viešąją erdvę po šios savaitės rusų dronų ir raketų atakos Kijeve, kai nukentėjo ne tik gyvenami namai, žuvo žmonės, bet smūgiai kliuvo ES misijai ir Britų Tarybai.

ES misijos Ukrainoje vadovė Mathernova, Britų Tarybos Vykdomasis Direktorius Skotas Makdonaldas (Scott MacDonald) neslepia savo šoko ir nuostabos, kad šie Rusijos smūgiai Kijeve parodė, jog ir Vakarų diplomatai nėra saugūs. Ne tik Ukrainos gyventojai.

Putinas toliau daužo Ukrainą, nors viešojoje erdvėje tik Trampo ego glostančios Kremliaus kalbos atseit apie nuoširdų Rusijos norą baigti karą, palydimos paties Trampo ir jo genialaus derybininko Vitkopfo žodžių.

Bet Putinas nenori užbaigti karo be Ukrainos kapituliacijos ir Vakarų pripažinimo, kad jam, Putinui, pralaimėjo Ukrainoje ir Vakarai.

O smūgiai Ukrainai jau ne pirmus metus yra daromi siunčiant iš pradžių netiesiogiai, o po to vis labiau ir gana tiesiogiai signalus Vakarams.

Pripažinkite Rusijos teisę į naują Europos, (o gal kitą savaitę Kinijoje paaiškės ir pasaulio saugumo architektūrą) naująją Jaltą pagal Putino diktatą, vis labiau stumiant į pasimetimą ES šalis ir europines NATO valstybes, kurios dažnai nesupranta Trampo politikos viražų.

Pačios Europos šalys vis dar nelabai turi ką nors realiai priešpastatyti. Todėl gauna kritikos ir iš Putino, ir iš Trampo bei Trampo rėmėjų.

Pradžia tam, ką mes šią savaitę matėme Kijeve buvo nuo pat išvakarių Putino plataus masto karo prieš Ukrainą. Artėjant 2022 m. vasario 24 d. Putinas pasiuntė signalus Vakarų šalims apie galimą Rusijos armijos žygį į Kijevą ir viena po kitos Vakarų šalys davė nurodymą diplomatams palikti Kijevą, palikti Ukrainą vieni vienus akistatoje prieš brutalią Rusijos karo jėgą.

Vėliau, matydami, kad Ukraina atsilaikė ir nežlugo, tų šalių diplomatai į Kijevą sugrįžo ir ėmė rėžti gražias kalbas, kaip jie visada rėmė ir toliau rems Ukrainą iki galo.

Matydamas, kad situacija tampa sudėtinga, nes Ukraina surengė drąsias karines operacijas Charkovo ir Chersono srityje, atsiimdama dideles teritorijas ir svarbų Chersono miestą, Putinas kurį laiką Vakarų testavimą paliko ramybėje. Susitelkė tik į pastangas stabdyti galimą plataus masto karinę pagalbą Ukrainai.

Putinas grasino ir pats ar panaudodamas tam Medvedevą. Grasino atominio ginklo smūgiu. Baideno administracija tai išgirdo, išsigando ir ėmė stabdyti savo karinės pagalbos teikimą lemiamu metu, 2022 m. antroje pusėje ir 2023 m. pirmoje pusėje, kai Ukrainos armija buvo stipriai motyvuota ir galėjo Putino armiją sutriuškinti ar suduoti labai stiprų Putinui smūgį.

Sustabdęs Ukrainos puolimą 2023 m. vasarą, Putinas pats perėjo vėl į puolimą ir į pagalbą pasitelkė dronus šachedus. Juos jis nukreipė ne tik fronte prieš Ukrainos armiją, bet ir į Ukrainos strateginius regionus, tokius, kaip Odesa.

2023 m. pasipylė smūgiai Ukrainos uostų infrastruktūrai, bet kurį laiką buvo saugūs Dunojaus upės uostai Odesos regiono vakarinėje dalyje. Kodėl? Atsakymą duoda žemėlapis. Kitoje Dunojaus pusėje nuo Ukrainos uostų yra NATO ir ES šalies: Rumunijos teritorija. Putinas, matyt, dar būgštavo, kad netikslus smūgis Ukrainos uostams prie Dunojaus gali pažeisti NATO šalies teritoriją. Izmailo ir Reni gyventojai kurį laiką buvo saugūs, nors kitur Odesos regione oro smūgiai ėjo vienas po kito.

Bet vėliau Putino taktika pakito. Jusdamas, kad Baideno administracija ir kiti Vakarų partneriai rodo savo bejėgiškumą, o NATO viršūnių susitikime Vilniuje nesiryžta pakviesti Ukrainos į NATO, Putinas nutarė imti bombarduoti ir Ukrainos uostus prie Dunojaus, per kuriuos buvo nukreipta ir nemaža dalis krovinių, kai transportavimas jūra buvo labai problematiškas.

Šie smūgiai tai tarsi bandymas pasiekti du tikslus vienu smūgiu. Iš vienos pusės, sunaikinti Ukrainos uostų prie Dunojaus infrastruktūrą ir logistiką. Iš kitos pusės, atsisakyta baimės, jeigu rusų dronai pasieks NATO šalies teritoriją.

Priešingai, tai suvokta, kaip NATO raudonų linijų testavimas. Ir, kaip paaiškėjo, NATO pasirodė labai pasimetę. NATO šalis Rumunija iki pat 2025 m. gegužės negavo NATO partnerių sutikimo numušti rusų dronų, jeigu jie skrenda į NATO šalies Rumunijos teritoriją. Nenuostabu, kad panašiu metu dronai ėmė atskristi ir į kai kurių kitų NATO rytų flango šalių teritoriją.

Toks Putino žaidimas su NATO šalimis pagal katės-pelės principą tęsėsi iki pat 2025 metų. Bet po to, kai Baideną pakeitė Trumpas, kuris nuolat randa progų ką nors gero apie Putiną pasakyti, nors kartais ir supyksta, Putino žaidimas ,,katės-pelė” pasiekė naują etapą.

Visa tai įvyko šių metų rugpjūtį, kai kalbos apie vadinamą Trampo taikos planą, siekiant Trampui išsvajotos Nobelio taikos premijos, pasiekė apogėjų. Putinas nutarė jau ir Trampui, Europos Sąjungai ir NATO šalių vadovams Europoje parodyti, kas yra šeimininkas situacijos, jeigu baigti karą.

Rugpjūčio 21 d. rusų oro ataka sunaikino JAV kapitalo gamyklą Ukrainos vakaruose, kur Putino dronai ir raketos retai užskrenda.

Šią savaitę jau smūgiai Kijeve ES misijai ir Britų tarybai. Rugpjūčio 18 d., o prieš tai rugpjūčio 8 d. oro smūgiai Azerbaidžano kapitalo naftos įmonei Socar, nes dabar Rusija konflikte su Azerbaidžanu, o ši šalis ieško glaudesnių santykių su Vakarais ir linkusi padėti Ukrainai.

Kokius signalus siunčia Putinas šiais oro smūgiais ir vėl prasidėjusiomis masinėmis oro atakomis prieš Kijevą, o ateityje galimai ir kitus Ukrainos strateginius miestus?

Pirma, karą baigti galima, bet tik pagal Putino siūlomą scenarijų (gal šiek tiek sušvelnintą, saugant Trampo įvaizdį) mainais į Nobelio taikos premiją Trampui ir energetinius bei kitokius sandėrius Trampui bei jo aplinkos žmonėms, bendrai JAV verslui Rusijos Arktikoje.

Antra, jokios Vakarų investicijos Ukrainoje nėra reikalingos ir saugios. Čia, jeigu karas baigsis pagal Putino scenarijų, tvarkysis Rusija, Kinija ir kitos šalys, kurioms pritars Maskva, Pekinas galimai kartu su JAV.

Trečia, jokio Vakarų karinio kontingento Ukrainoje nebus, nes ir jie nebus čia saugūs be Rusijos žinios. Vietoj Trampo pasiūlytos ir europinių NATO partnerių svarstomos karinės misijos Ukrainoje galės būti ir rusai, ir kiniečiai ir kiti. Trampas džiaugiasi Nobelio taikos premija, nes taika, Rusija atveria JAV galimybes Arktikoje ir siūlo kalbėti apie naują Jaltą.

Labai tikiuosi, kad viso to niekada nebus, o 3,5 metų vykstantis baisus karas Ukrainoje baigsis pagal galimai maksimaliai naudingą Ukrainai ir Vakarų pasauliui scenarijų.

Bet tokia yra Putino vizija. Tai rodo ne tik Kremliaus diplomatija po Aliaskos, bet ir oro smūgių Ukrainoje evoliucija. Ką į tai dabar atsakys JAV ir kiti Vakarų partneriai? Ukraina toliau bando gintis, bet jėgos senka. Nesutinkate su tokia Putino ,,taikos” vizija, kuri gali būti perteikta iš dalies, kaip Trampo taikos planas, tai smūgiai ES misijai ir Britų Tarybai Kijeve gali būti tik pradžia.

Apie tai, kaip taika Ukrainoje atrodo po Aliaskos kalbėjau daug LRT laidose ir kitose mūsų šalies bei kitų šalių žiniasklaidos priemonėse. Apgailestauju, kad buvau teisus, kai sakiau, kad jokio Putino ir Zelenskio susitikimo gali nebūti, Ukraina gali būti spaudžiama dėl teritorinių nuolaidų Rusijai ne tik Putino, bet ir Trampo ir, kad, deja, dėl jokių realių saugumo garantijų pagal NATO 5-ojo straipsnio analogą Ukrainai vis dar nėra sutarta.

Daug kas priklauso ir nuo Ukrainos, ir nuo Vakarų atsako į Putino norą žaisti pagal principą katė-pelė su Vakarų šalimis. Labai daug kas priklauso. Taip pat ir daug platesnio Europos regiono saugumas.

Autorius yra Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, politologas