Šią vasarą Šnipiškėse Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centro rengiamos nemokamos medžio meistro konsultacijos pritraukė skirtingus mediniuose namuose gyvenančius miestiečius.
„Šnipiškių medinukas“
Šiuo metu konsultacijos vyksta Giedraičių g. 24 – viename iš dviejų šiemet Vilniaus miesto muziejui Vilniaus miesto savivaldybės perduotų medinių name Šnipiškėse, kuris taps bendra muziejaus ir šnipiškiečių erdve – „Šnipiškių medinuku“.
Apie tai, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria medinių namų savininkai, kokie gajūs mitai apipynę medinės architektūros priežiūrą ir kokią galią telkti bendruomenę turi medinis paveldas pasakoja Medinės architektūros centre ir Šnipiškių medinuke reziduojantis profesionalus medžio meistras Mindaugas Ratavičius.
– Kas, jūsų manymu, lemia sėkmingą medinio pastato išsaugojimą mieste?
– Nuolatinė namo priežiūra. Ji nebūtinai turi būti didelė, bet svarbu, kad būtų pastovi. Medis – tokia medžiaga, kuri reikalauja nuolatinės priežiūros: kaip valomės dantis ar prausiamės, taip ir namas turi tą patį poreikį.
Medinio paveldo išsaugojimas
– Koks žmonių požiūris į medinį paveldą mieste? Ar jaučiasi išaugęs susidomėjimas medinio paveldo išsaugojimu bei meistryste?
– Gal pastaruoju metu labiau jaučiamas. Dažnai žmonės, įsigiję medinį pastatą, pirmiausia galvoja jį perstatyti ar nugriauti, nes atrodo supuvęs ar prastas. Bet įsigilinę pradeda kitaip žiūrėti, pradeda matyti vertes, jaučia malonumą jį tvarkyti.
Atranda daug įdomių detalių – konstrukcijų, meistrystės sprendimų. Tada, turėdami konkrečių problemų, ieško sprendimų, patarimų, ir natūraliai atsiranda susidomėjimas mediniu namu.
– Ar pastebite jausminį santykį su mediniu namu? Ar jaučiama nostalgija, pasididžiavimas, ar labiau baimė dėl priežiūros?
– Daug žmonių leidžia vasaras kaimuose, turi sodybas, tad medžio jiems pakanka. Miestuose daugelis gyvena daugiabučiuose, todėl jausminis ryšys labai įvairus. Jei mediniai namai sutvarkyti, žmonės visada žavisi – „O, gali būti ir toks gražus!“ Į medį beveik visada žiūrima palankiai, tiek kalbant apie paveldą, tiek apie šiuolaikinius statinius.
– Kokius pramanus apie medinius namus dažniausiai girdi?
– Pagrindinis: „šaltas, pučia“. Dažnai sako, kad seni langai blogi, reikia juos keisti plastikiniais. Bet tai nepadeda – kaip į ploną paltą įsiūta vilnonė saga nepadaro jo šiltesniu.
Medinio pastato priežiūra
– Kokių, su medinio pastato priežiūra susijusių žinių žmonėms dažniausiai trūksta?
– Daugeliui atrodo, kad jie viską žino. Iš pradžių „didžiausi konsultantai“ būna prekybos centrų pardavėjai, kurie pataria kitaip, nei reikėtų.
Blogą įtaką daro ir „Facebook“ grupės – žmonės naudoja aukšto slėgio vandens srovę, smėlio srovę, chemines dažų nuėmimo priemones, kampines šlifuokles – ir negrįžtamai sugadina namo paviršių. Visi skuba viską greitai nuvalyti, bet taip tik pakenkia.
Jeigu medinį namą nudažysite akriliniais dažais, padidėja galimybė, kad po 15–20 metų jis gali supūti – priklausomai nuo pažeidimų ir sąlygų.
Todėl dažnai sakau: galima išvis nieko nedaryti, o jei dažyti, tai aliejiniais linų sėmenų arba miltų dažais. Žmonės nustemba, nes tai nėra sudėtinga – tiesiog reikia daryti kitaip, nei pataria prekybos centrų konsultantai. Jų tikslas – parduoti, o žmonėms lieka užduotis išsirinkti savo statiniui tinkamiausią sprendimą.
– Kokios dažniausios klaidos daromos prižiūrint medinį paveldą?
– Pagrindinė klaida – noras greitai ir radikaliai atnaujinti. Turime daug namų, ypač Šnipiškėse, kurie tokie apleisti, kad juos reikia „reanimuoti“. Kartais užtektų vandeniu ir muilu nuplauti fasadą – tai jau būtų didžiulis žingsnis. Taip pat būtina nuplėšti senus apdailos sluoksnius (tolius), kad namas išsivėdintų – po jais dažnai slepiasi pelėsiai.

Visada sakau
Geriau išvis nedažykite namo, negu nudažykite blogai. Geriau kartą per metus ar dvejus jį nuplauti vandeniu – bus tūkstantį kartų geriau, nei prastai perdažyti.
– Kaip vyksta Medinės architektūros centro rengiamos langų ir durų tvarkybos konsultacijos? Kokių žmonių sulaukiate? Kuo jie labiausiai domisi?
– Į konsultacijas ateina skirtingi žmonės – kartais grįžta tie patys, kartais – visiškai nauji. Šiuo metu vis dažniau ateina anksčiau konsultacijose jau dalyvavę žmonės, tai leidžia gilinti temas. Prašau, kad žmonės iš anksto praneštų savo klausimus, kad galėčiau pasiruošti. Pavyzdžiui, kitai konsultacijai (rugsėjo 2 d.) parengiau langų sandarinimo pavyzdį – tai svarbu rudenį.
Žmonių skaičius konsultacijose svyruoja nuo 5 iki 10. Kartais jie atsineša daiktus – pavyzdžiui, lango varčią – arba kviečia atvykti į vietą, kad apžiūrėtume kartu. Dalyviai – iš įvairių miesto rajonų, ne tik Šnipiškių.
– Ar sulaukiama skirtingų požiūrių iš skirtingų gyventojų – senbuvių ir naujakurių?
– Negalėčiau taip griežtai išskirti… Yra imlių, kurie klauso, ir yra tokių, kurių nuomonės nepakeisi – jie linkę viską išlupti, pakeisti, uždėti plastikus ir stiklo paketus, manydami, kad taip bus šilčiau ir geriau. Nesvarbu, ar jie senbuviai, ar ne.
Europos Paveldo dienos
– Kaip manote, ar medinis paveldas gali tapti bendruomenę telkiančiu dalyku?
– Tikrai gali. Tai aiškiai matosi Europos Paveldo dienų metu, ar tiesiog bendras veiklas. Pavyzdžiui, kai Šnipiškėse veikiančiame vaikų darželyje „Nendrė“ tvarkiau vieną langą, daug žmonių sustodavo pažiūrėti, pasikalbėti. Kai sužinodavo apie Vilniaus miesto savivaldybės paramos programas, nustebdavo – „O tai kodėl aš savo langus išmečiau?“
– Nauja Šnipiškiečių ir muziejaus erdvė
– Šiuo metu pastate esančiame Giedraičių g. 24 vyksta ne tik medžio meistro konsultacijos, bet ir rengiami šnipiškiečių susitikimai besiruošiant rugsėjo mėnesį vyksiančioms Europos paveldo dienoms.
Nors pastatas dar nėra pritaikytas nuolatinei veiklai, ateityje jis taps svarbia Šnipiškių gyventojų susitikimų vieta – Šnipiškių medinuku. Numatoma, kad čia vyks vietokūros principu kuriami kultūriniai renginiai, susitikimai ir kitos veiklos.
Šnipiškėse savo atgimimo laukia dar vienas medinis namas: Kintų g. 10 įsikurs medinių pastatų detalių restauravimo ir medžio darbų dirbtuves.
Sumanymą išsaugoti namus ir pritaikyti juos gyventojų poreikiams iškėlė Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyrius.
2025 m. pradžioje savivaldybė kartu su Vilniaus miesto muziejumi surengė kūrybinės dirbtuves, kuriose dalyvavo architektų biurai „ŠA Atelier“, „After party“ ir „Vietos“. Jų metu suformuotos architektūrinės gairės būsimiems rekonstrukcijos projektams.
Namelių paskirtis numatyta ir galimų veiklų sąrašas parengtas remiantis „Bluma Collective“ surinktomis žiniomis, bendraujant su Šnipiškių gyventojais.
Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.