Rugpjūčio 11 d., pirmadienį, JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtono metropoliteno policijos departamentą perima tiesioginė federalinė kontrolė, o į miestą dislokuojama Nacionalinė gvardija.
Tai – beprecedentis žingsnis, kurį kritikai vertina kaip grėsmę savivaldai ir galimą politinį demonstratyvumą, o šalininkai – kaip ryžtingą kovą su nusikalstamumu.
Spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose D. Trampas pareiškė, kad veiksmai atliekami „siekiant atkurti teisėtvarką, tvarką ir visuomenės saugumą“. Pasak jo, sostinė yra „užimta smurtaujančių gaujų, kraujo ištroškusių nusikaltėlių, narkomanų maniakų ir benamių“. Prezidentas teigė, kad Vašingtone žmogžudysčių skaičius yra „didesnis nei kai kuriose blogiausiose pasaulio vietose“, o nusikaltėliai „bus skubiai įkalinti“.
„Mes susigrąžinsime savo sostinę“, – pareiškė D. Trampas, pridurdamas, kad Nacionalinei gvardijai „bus leista tinkamai atlikti savo darbą“.
Nusikalstamumo statistika – kitokia nei Trampo teiginiai
Nepaisant Trampo pareiškimų, oficiali policijos statistika rodo priešingą tendenciją – 2025 m. pirmąjį pusmetį smurtinių nusikaltimų Vašingtone sumažėjo 26 proc., o 2024 m. nusikalstamumo lygis buvo mažiausias per tris dešimtmečius. Vašingtono merė Miurijel Bauzer (Muriel Bowser) pabrėžė, kad „bet koks palyginimas su karo nuniokota šalimi yra hiperbolizuotas ir klaidingas“.
Pagal 1973 m. Kolumbijos apygardos savivaldos įstatymą (angl. Home Rule Act) prezidentas gali perimti policijos kontrolę 48 valandoms, o su Kongreso informavimu – iki 30 dienų. Ekspertai pastebi, kad tokie veiksmai retai taikomi ir gali sulaukti teisinių ginčų dėl riboto teisinio pagrindo.
Kritika ir palaikymas
Kongreso narė Eleonor Holms Norton (Eleanor Holmes Norton) šį sprendimą pavadino „istoriniu išpuoliu prieš Vašingtono savivaldą“ ir dar kartą paragino suteikti miestui valstijos statusą. Tuo tarpu dalis sostinės gyventojų sprendimą sveikina, tikėdamiesi, kad ginkluoti patruliai ir sustiprintos pajėgos sumažins nusikaltimų skaičių.
Tai ne pirmas kartas, kai D. Trampas imasi panašių priemonių. 2025 m. birželį jis jau dislokavo Kalifornijos kariuomenės rezervą į Los Andželą, nepaisydamas vietos valdžios prieštaravimų, o anksčiau yra viešai užsiminęs apie galimybę pasitelkti kariuomenę miestams, kuriuos kontroliuoja demokratai.
Politinės pasekmės
Politologų teigimu, šis sprendimas Vašingtone gali tapti nauju politinių kovų lauku prieš artėjančius JAV Kongreso rinkimus 2026 m.
D. Trampo kritikai tai vadina autoritarine praktika ir bandymu mobilizuoti rinkėjų bazę pasitelkiant tvarkos ir saugumo retoriką, o jo rėmėjai mato kaip ilgai lauktą ryžtingą veiksmą prieš kriminalines grupuotes ir benamystės problemą.
Seniai laikas,šaunuolis Trampas..
Bandymas prispausti kartelių ir komunistinių gaujų torpedas yra aiškus autoritarizmas. JAV galėtų pasimokyti demokratijos iš Lietuvos, kur viešai pardavinėjami kvaišalai, iš ES, kur policija net nebando įžengti į musulmonų valdomus miestus, iš JK, kur azijiečiams atvirai leidžiama prievartauti tūkstančius britų mergaičių.