Šių metų liepos 25–26 dienomis Klaipėda sukvietė visą Lietuvą į vieną didžiausių ir seniausius papročius turinčių šalies renginių – 91-ąją Klaipėdos Jūros šventę.
Tai ne tik renginių ciklas – tai jausmas, kad priklausai kažkam didesniam. Šių metų šventės šūkis – „Taip skamba jūra“ – simboliškai apibūdina ryšį su vėju, bangomis, istorija ir laisve.
Kartą per metus uostamiestis prisikelia tarsi gyva legenda
Atsiveria visos gatvės, uostas tampa didžiule scena, o pati jūra – pagrindine veikėja. Vos įžengus į miesto centrą, pasitinka šventinis šurmulys. Laivų signalai, dūdų orkestrų garsai, o senamiesčio gatvės mirga nuo tautodailininkų dirbinių bei jūros motyvais puoštų suvenyrų.
Prie Danės upės krantinės, kur išdidžiai stovi burlaiviai ir karo laivai, renkasi šeimos. Vaikai mojuoja jūrininkams, o seneliai su nostalgija dalijasi prisiminimais apie senąją Klaipėdą.
Viena įspūdingiausių akimirkų – jūrininkų paradas
Tai diena tiems, kurie pažįsta bangas iš arti. Kartu žygiuoja orkestrai, šokėjai, skamba maršai ir dainos apie jūrą. Tai pagarba jūreivystės papročiams ir žmonėms, kurie gyvena su jūra širdyje.
Vakare, kai saulė nusileidžia už marių horizonto, miestas netyla – prasideda koncertai, meniniai kūriniai, šviesų šou. O naktį dangų nušviečia spalvingi fejerverkai. Tą akimirką atrodo, kad net pati jūra sulaiko kvėpavimą, stebėdama šį reginį.
Šiųmetė šventė kvietė pajusti ne tik bangų ritmą, bet ir tautos šaknų pulsą. Į šventinį šurmulį jau antrus metus iš eilės įsiliejo ir Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras.
Šiaulių rajono atstovai į Jūros šventę vyko ne tik kaip žemaičių krašto kultūros puoselėtojai, bet ir lietuvių tradicinių amatų skleidėjai. Dalyvavimas šventėje tapo ne tik pristatomuoju žingsniu, bet ir gyva pamoka, primenančia, kad tradiciniai amatai – tai visos šalies vertybė, saugotina ir perduotina ateities kartoms.
Žymūs Kuršėnų krašto amatininkai
Šventės metu savo meistrystę rodė žymūs Kuršėnų krašto amatininkai. VII Lietuvos puodžių karalius Algimantas Tamašauskas ir tautodailininkė Alina Milašienė supažindino su puodininkystės paslaptimis.
Pažinti audimo amatą kvietė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė, audėja Birutė Poškienė. Tautodailininkė Marytė Janulienė pristatė vytelių pynimo subtilybes.
Raimondas Baškys, tautinio paveldo meistras, rodė medžio drožybą. Kuršėnų dvaro kultūros paveldą ir centro veiklas šventės svečiams pristatė etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorės pavaduotoja Lina Šukienė.
Kuršėnų meistrų darbą žmonės ne tik stebėjo, bet ir patys įsitraukė į kūrybą – žiedė molines puodynes, pynė krepšelius, drožė šaukštus, audė tautines juostas.
Ypatingai didelio smalsuolių būrio sulaukė šamotinio molio indelių degimo ir impregnavimo duonos raugu pristatymas. Keramikos meistrai nepabūgo ir iš Kuršėnų į šventę atsivežė keramikos krosnį, kubilą raugui ir didžiules reples, skirtas ištraukti įkaitusius dirbinius iš pečiaus.
Kiekvienas norintis turėjo galimybę pats ištraukti įkaitusį dubenėlį ir panardinti jį į raugą – taip indas ne tik buvo nudažomas, bet ir natūraliai impregnuojamas. Keramikos impregnavimas duonos raugu – ne tik techninis procesas, bet ir apeiginė patirtis, kurios metu kiekvienas dalyvis galėjo pažinti senuosius papročius.
Lietuvos amatų papročių gyvumas
Toks aktyvus ir betarpiškas meistrų ir Jūros šventės svečių dalyvavimas amatininkų veiklose įprasmino ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos amatų papročių gyvumą, jų gebėjimą jungti žmones, puoselėti kūrybiškumą bei pasididžiavimą savo šaknimis. Vis dažniau žmonės supranta, kodėl svarbu sugrįžti prie tautos šaknų.
Kiekvienas rankomis pintas krepšelis, drožtas šaukštas ar austas rankšluostis pasakoja apie Lietuvą – gyvą, kūrybingą, išdidžią ir tvirtą tautą, kuri moka švęsti ne tik jūrą, bet ir savo širdyje nešiojamus amatus.
Senieji amatai – tai ne tik praeitis. Tai mūsų kultūrinė tapatybė, gyvas ryšys su protėvių pasauliu. Jie moko kantrybės, kūrybiškumo, bendrystės ir pagarbos darbui. Tai paveldas, kurį privalome saugoti, puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms.
„Kuršėnų krašto tradiciniai amatai: kurk, gamink, rodyk, pristatyk“
Tradicinius amatus išbandyti, kartu kurti, gaminti, rodyti ir pristatyti padėjo Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro įgyvendinamas projektas „Kuršėnų krašto tradiciniai amatai: kurk, gamink, rodyk, pristatyk“.
O dalyvavimas Jūros šventėje dar kartą parodė, kad etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, kuriame dirba net keturi tradicinių amatų meistrai, yra ne tik regioninės kultūros židinys, bet ir žemaičių krašto papročių puoselėtojas.
Tai kolektyvas, kuris žino, ką reiškia saugoti, dalintis ir įkvėpti – tiek vietinius gyventojus, tiek svečius iš visos Lietuvos.
Projektas „Kuršėnų krašto tradiciniai amatai: kurk, gamink, rodyk, pristatyk“
Projektą finansuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Projekto partneris Šiaulių rajono savivaldybė.
Straipsnio autorė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro etninės kultūros žinovė Alina Milašienė.
Nuotraukų autorė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorės pavaduotoja Lina Šukienė.
