Prieš kiek daugiau nei savaitę, iš Vengrijos Kiskunság nacionalinio parko į Lietuvos zoologijos sodą buvo atvežti 8 europinių žalvarnių jaunikliai.
Žalvarnių populiacija
Tikimasi, kad jie padės atkurti vienos rečiausių mūsų šalies paukščių rūšių populiaciją. Žalvarnių jauniklių atgabenimas rengtas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje“.
„Pagrindinis projekto tikslas – per 5 metus užtikrinti palankias aplinkosaugines sąlygas šalyje perinčioms žalvarnių poroms ir iki 2029 m. vasaros pabaigos į natūralias buveines paleisti ne mažiau nei 40 šių retų paukščių jauniklių.
Todėl artimiausiu metu žadame suformuoti 6–7 žalvarnių poras, kurios apsigyventų naujame pastate su voljerais, o jų jaunikliai po kelių metų būtų paleisti į Lietuvos gamtą“, – teigia Apatinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos skyriaus vadovė Rasa Mikuličienė. Ji priduria, kad Lietuvos zoologijos sodas nuosekliai laikosi savo misijos saugoti nykstančias rūšis ir puoselėti biologinę įvairovę.
Įvertinus suaugusių europinių žalvarnių rūšies atstovus Lietuvoje, prieita prie išvados, jog jų yra per mažai, kad būtų galima atkurti populiaciją, nekeliant šiems paukščiams grėsmės. Lietuvos zoologijos sodo žinovai, išanalizavę kituose Europos zoologijos soduose laikomų žalvarnių poras, nustatė, kad šie priklauso tai pačiai genetinei linijai, kas keltų pavojų dėl palikuonių gyvybingumo.
kreiptasi į Vengriją
Ieškant sprendimų, kreiptasi į Vengriją – šalį, kurioje kelis dešimtmečius kantriai ir pasiaukojančiai dirbę ornitologai bei aplinkos apsaugos žinovai ženkliai atkūrė ir stabilizavo europinių žalvarnių populiaciją. Šiuo metu Vengrijoje gyvena daugiau nei 1 tūkst. perinčių šių paukščių porų.
„Pirmieji bandymai užmegzti ryšius su Vengrijos ornitologais buvo ne itin sėkmingi. Europinis žalvarnis Vengrijoje yra viena svarbiausių ir mylimiausių saugomų rūšių. Ji simbolizuoja šalies gamtosaugos pažangą bei dešimtmečius trukusį profesionalų darbą. Todėl kiekvienas paukštis yra labai vertingas.
Perduoti 8 žalvarnių jauniklius mūsų įgyvendinamo projekto tikslams pasiekti buvo nauja patirtis ir patiems vengrų žinovams“, – apie sėkmingai vykusią ekspediciją Vengrijos Kiskunság nacionaliniame parke pasakoja R. Mikuličienė.
Po kelis mėnesius trukusių derybų tarp Lietuvos zoologijos sodo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vengrijos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Kiskunság nacionalinio parko direkcijos bei ornitologų bendruomenės, liepos pradžioje pavyko susitarti. Vengrija sutiko liepos 17 d. Lietuvai perduoti 8 žalvarnių jauniklius iš skirtingų lizdaviečių.
Vengrijos ornitologų bei aplinkos apsaugos žinovų ekspedicija
Kiskunság nacionaliniame parke buvo surengta bendra Lietuvos zoologijos sodo ir Vengrijos ornitologų bei aplinkos apsaugos žinovų ekspedicija. Jos metu atliktam darbui oficialų leidimą išdavė Nacionalinis aplinkosaugos, gamtosaugos ir atliekų tvarkymo skyrius, Pest apskrities Vyriausybės kanceliarijos padalinys.
Pasiruošimas gyvūnų ir paukščių pervežimui iš kitų šalių – tai ne tik atsakingas, bet ir išskirtinių iššūkių kupinas procesas. Siekiant sudaryti žalvarniams kuo palankesnes sąlygas kelionės metu, Lietuvos zoologijos sodo žinovai pagamino paminkštintas vienvietes transportavimo dėžes, pasiruošė įvairaus pašaro.
Beveik 17 valandų trukusi žalvarnių kelionė į Lietuvą buvo sėkminga, tačiau, siekiant sklandaus ir lengvo prisitaikymo, dar kelias dienas naujakurius akylai stebėjo zoologijos sodo darbuotojai.
„Šiandien, praėjus kuriam laikui po kelionės, žalvarnių jaunikliai iš Vengrijos įkurdinti bendrame aptvare. Paukščiai jau sustiprėjo, nurimo, noriai lesa ir priprato prie naujos aplinkos“, –– su palengvėjimu apie naujuosius Lietuvos zoologijos sodo gyventojus kalba R. Mikuličienė.
„Europinio žalvarnio būklės gerinimas Lietuvoje“
Projektą „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje“ nuo 2024 m. liepos įgyvendina Lietuvos zoologijos sodas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ornitologų draugija ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Primenama, kad europinis žalvarnis XX a. pirmojoje pusėje buvo dažna perinti rūšis Lietuvoje, ypač pietų ir pietryčių regionuose. Tačiau nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio jų ėmė sparčiai mažėti. O po 1980-ųjų europiniai žalvarniai buvo laikomi išnykusia perinčia rūšimi.
Tik 2010 m., po beveik 30 metų pertraukos, užfiksuotas pirmasis perėjimas. Nuo tada perinčių porų skaičius kasmet svyruoja tarp 1 ir 5, todėl ši rūšis tikslingai saugoma.
Atrask, pažink, išsaugok!
