Šeštadienis, 5 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

www.alkas.lt
2025-07-28 11:00:00
79
PERŽIŪROS
0
Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje | lgt.lrv.lt nuotr.

Prieš daugiau nei 300 mln. metų dabartiniai žemynai buvo susijungę į vieną superkontinentą – Pangėją. Nors jos seniai nebėra, skilimo padariniai vis dar matomi įvairiuose pasaulio regionuose – nuo Himalajų iki Alpių, nuo Indijos vandenyno dugno iki Viduržemio jūros pakrančių. Pangėja buvo paskutinis superkontinentas, o jos skilimas paskatino žemynų dreifą (slinktį), kalnynų formavimąsi ir nulėmė dabartinį Žemės paviršiaus vaizdą.

Maždaug prieš 335 mln. metų visi Žemės žemynai vėl ėmė jungtis į vieną milžinišką superžemyną – Pangėją. Ją supusio senovinio pasaulinio vandenyno – Pantalasos palikimu laikomas šiandieninis Ramusis vandenynas.

Tarp besijungiančių žemyninių masyvų susidarė ir tarpkontinentinis Paleotetijos vandenynas. Manoma, kad jo vietoje šiandien yra dalis Indijos vandenyno dugno ir dalis Pietų Azijos. Vėliau, jau po Pangėjos susidarymo, apie 250 mln. metų prieš dabartį, atsirado naujas vandenynas – Tetija.

Pangėjos laikotarpiu šiuolaikiniai žemynai buvo sujungti į vientisą didžiulį sausumos masyvą. Šis išsidėstymas padeda suprasti, kodėl tos pačios rūšies fosilijų randama labai tolimose pasaulio vietose – jos kadaise priklausė vienam superžemynui, t. y. ir bendrai ekosistemai.

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje
Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje | lgt.lrv.lt nuotr.

Ką tuo metu būtume pamatę gamtoje?

Tropinio klimato zonoje, ypač šalia Paleotetijos vandenyno, klestėjo pelkiniai tropiniai miškai, iš kurių ilgainiui susidarė dauguma šiandieninių akmens anglies telkinių. Žemynuose augo įvairūs senoviniai augalai, tarp jų – sėkliniai paparčiai, araukarijos, glosopteriai ir kiti, kurių fosilijų dažnai aptinkama keliuose žemynuose.

Karbono ir permo laikotarpiais Žemėje gyveno pelikozaurai – į driežus panašūs gyvūnai su didele burės formos atauga ant nugaros, kuri, kaip manoma, padėdavo reguliuoti kūno temperatūrą. Tuo pačiu laikotarpiu pasirodė ir ankstyviausi žinduolių protėviai – maži, į peles ar šeškus panašūs padarėliai, kilę iš ropliams giminingos grupės – sinapsidų.

Vėliau, maždaug prieš 230 mln. metų, triaso laikotarpyje, pasirodė pirmieji dinozaurai, kartu su jais – ir dicinodontai – dideli, į roplius panašūs žolėdžiai, šiek tiek primenantys šiuolaikinius begemotus. Tuo metu vandenyse taip pat gyveno senovinės amfibijos ir žuvys, kai kurios priminė didžiules salamandras ar šarvuotąsias žuvis.

Kai Indijos ir Afrikos plokštės pradėjo slinkti šiaurėn ir susidūrė su Eurazijos plokšte, buvęs Tetijos dugnas buvo suspaustas ir iškilo į paviršių. Taip susiformavo didieji kalnynai – Himalajai, Alpės, Zagrosas ir kiti. Dabartinė Viduržemio jūra, Juodoji jūra, Kaspijos jūra, Aralo jūra ir dalis Indijos vandenyno taip pat žymi buvusią Tetijos vandenyno teritoriją.

Kalnų uolienose iki šiol išlikę senovinio vandenyno pėdsakų – fosilijų, jūros dugno nuosėdų, kalkakmenių, liudijančių, kad šiose vietose kadaise tyvuliavo šiltas seklus vandenynas.

Pangėja pradėjo skilti maždaug prieš 175 mln. metų, juros laikotarpyje. Žemė visą laiką keičiasi. Tik mes gyvename per trumpai, kad tai pastebėtume.

Šaltinis: Christopher R. Scotese, Ben A. van der Pluijm, licencija CC BY 4.0, per Wikimedia Commons

Lietuvos geologijos tarnybos pranešimas

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/07/Ess2650-sup-0001-2019ea000989-ms08.webm.720p.vp9_.webm
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvoje

Policija paskelbė rugsėjo patikrinimus

2026 09 04
Elektra
Lietuvoje

ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius 

2026 09 04
Audros padariniai
Lietuvoje

Kazlų Rūda atšaukė ekstremalięją padėtį

2026 09 04
Ekonomika
Lietuvoje

Prezidentas su ministrais aptarė verslo skatinimo ir šešėlinės ekonomikos mažinimo

2026 09 04
L. Kasčiūnas ir M. Sinkevičius
Lietuvoje

Ministras Pirmininkas su TS-LKD pirmininku sutarė bendradarbiauti

2026 09 04
Pirtys Vingio parke
Gamta ir žmogus

Visuomenei bus pristatyti galutiniai Vingio parko pirčių projektai

2026 09 04
Rūbai, šalikai | pixabay.com, Ninocare mnuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo vaikų lauko drabužių iki papuošalų: ES tyrimas aptiko sveikatai pavojingų medžiagų

2026 09 04
Sveikata
Lietuvoje

Tyrimas: šeimos gydytojas per savaitę, specialistas − tik už 2-3 mėnesių

2026 09 04
Elektra
Lietuvoje

VERT suderino beveik 66 mln. eurų ESO investicijas požeminiams kabeliams

2026 09 04
Prasideda 82-oji Venecijos kino šventė
Kultūra

Venecijos kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški filmai

2026 09 04
Susitikimas su mažuoju princu
Kultūra

Monospektakliai Vilniuje: penki susitikimai su žmogumi ir jo istorija

2026 09 04
Žemaitijos nacionalinis parkas
Gamta ir ekologija

Lietuvos nacionalinių parkų 35-mečio koncertų ciklą užbaigs muzikinis vakaras Žemaitijoje

2026 09 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • RImgaudas apie Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas geresnės mokslinės žurnalistikos link
  • klaustukas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Bartas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • Icchakas Bentovas apie Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas geresnės mokslinės žurnalistikos link

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rugsėjo 5-osios horoskopas: dieną verta kalbėti tiksliai, vakare – daugiau dėmesio artimiesiems
  • Policija paskelbė rugsėjo patikrinimus
  • ESO didina kompensacijas už tiesioginius nuostolius 
  • Kazlų Rūda atšaukė ekstremalięją padėtį

Kiti Straipsniai

Moteris saulėtą rugsėjo dieną kalbasi telefonu miesto kavinėje

Rugsėjo 5-osios horoskopas: dieną verta kalbėti tiksliai, vakare – daugiau dėmesio artimiesiems

2026 09 04
Elektra

VERT suderino beveik 66 mln. eurų ESO investicijas požeminiams kabeliams

2026 09 04
Prasideda 82-oji Venecijos kino šventė

Venecijos kino šventėje bus pristatyti trys lietuviški filmai

2026 09 04
Susitikimas su mažuoju princu

Monospektakliai Vilniuje: penki susitikimai su žmogumi ir jo istorija

2026 09 04
Mokytoja

Mokyklos direktorė apie mokytojo vaidmenį DI eroje: vien žinių perteikti nepakaks

2026 09 04
Žemaitijos nacionalinis parkas

Lietuvos nacionalinių parkų 35-mečio koncertų ciklą užbaigs muzikinis vakaras Žemaitijoje

2026 09 04
Žmonės ankstyvo rudens miesto erdvėje rugsėjo 4-osios horoskopui

Rugsėjo 4-osios horoskopas: dieną atsirinkite svarbiausia, vakare neskubėkite su išvadomis

2026 09 04
Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas

Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas geresnės mokslinės žurnalistikos link

2026 09 04
Japonų kultūros šventė „Bon Odori”

Japonijos kultūros šventė „Bon Odori“ kvies pažinti jos papročius

2026 09 04
Elektra

Prezidentas aptarė energetikos linijų atsparumo stiprinimą

2026 09 03

Skaitytojų nuomonės:

  • RImgaudas apie Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas geresnės mokslinės žurnalistikos link
  • klaustukas apie A. Juozaitis. Istorinė Lietuvos vagystė?
  • Bartas apie I. Jakubavičienė. A. Smetona ir nelengvi vidaus politikos sprendimai
  • Icchakas Bentovas apie Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas geresnės mokslinės žurnalistikos link
  • Saimonas Cipis apie K. K. Urba. Buvimas diskusijų šventėje „Būtent“
Kitas straipsnis
Mobilioji programėlė „Kovas“

Vilnius tiesiogiai praneš apie išskirtinius įvykius mieste

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai