Pastaruoju metu Vyriausybės darbas pirmiausiai siejasi su Gintauto Palucko skandalu, tačiau yra vienas šviesus epizodas, kuris bent man ir Nacionaliniam susivienijimui yra labai svarbus. Tai Sporto rūmų likimas. Nutarta juos išsaugoti.
Pernai vasarą praėjusi Vyriausybė buvo nusprendusi atiduoti šiuos rūmus išimtinai žydų kapinių atminties įamžinimui. Jų vietoje turėjo būti memorialas ir muziejus, pasakojantis apie žydų kapines apskritai, apie jų išniekinimą praeityje ir net – labai keistas kampas – kaip nepriklausomybės atgavimas, užgimęs šiuose Sporto rūmuose, sustabdė tuos išniekinimus.
Žodžiu, net Lietuvos istorija per žydų kapų istoriją.
Kultūros ministras neleis sumeluoti, kalbėjome su juo būtent šiuo klausimu. Ir, žinoma, ne mano nuopelnas, tačiau tikrai džiugi ir kiek stebinanti žinia: ši vyriausybė ryžosi pakeisti sprendimą ir Sporto rūmus visgi rekonstruoti į konferencijų centrą, kuriame būtų įamžinta ir čia gimusio Sąjūdžio, ir kadaise buvusių žydų kapų atmintis.
Tai nėra tobula, bet yra nepalyginamai geriau už ankstesnį Šimonytės sprendimą. Sprendimu jau pasipiktino. Kas? Vilniaus savivaldybė ir Faina Kukliansky, su kuria, matote, nebuvo suderinta.
Per ilgai viskas Lietuvoje su ja tik ir derinama.
Kiek geras bus šis sprendimas tiesiogiai priklausys nuo jo išpildymo, tai yra nuo to, kiek jame iš tiesų bus perteikta ir Sąjūdžio steigimo bei Sausio 13-osios aukų atmintis. Tačiau viena aišku, tai sveikintinas žingsnis į teisingą pusę.
Priminimui dalinuosi savo kalba iš praėjusios vasaros Nacionalinio susivienijimo mitingo prie Sporto rūmų, kurį ignoravo žiniasklaida, tačiau kurio kadrus socialiniuose tinkluose pasižiūrėjo beveik milijonas žmonių.
Drįstu manyti, kad lietuviams visgi brangus Sąjūdžio atminimas. Kviečiu skirti kelias minutes ir pasiklausyti argumentų – jie tiesiogiai tinka ir pagrindžiant dabartinį Vyriausybės sprendimą.
Sinica ir Nacionalinis susivienijimas yra dalis mūsų tautos sveiko proto likučių. Gaila tik, kad tie likučiai nesusijungia į bendrą darbą.