Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai parengė 2024-2025 m. krantų pokyčių stebėsenos žemyninėje jūros pakrantėje rezultatų apžvalgą. Duomenis rodo, kad 2024 – 2025 žemyninėje Jūros kranto dalyje buvo stebėti neigiami krantų aukščių pokyčiai.
Didžiausi neigiami pokyčiai stebėti Pajūrio regioniniame parke bei Būtingės geomorfologiniame draustinyje. Mažesni neigiami pokyčiai stebėti, Melnragės, skirtinguose Pajūrio regioninio parko bei Palangos bei Šventosios rekreacinių zonų ruožuose.
Agentūra laikinai nevykdys krantų stebėsenos dėl GPS signalų trikdžių pajūryje.
Krantų pokyčių stebėsenos tikslas – įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą.
Srebesenos metu atliekamas jūros kranto ir apsauginio kopagūbrio reljefo skenavimas nuotoliniais metodais įvertinant erdvinių taškų aukščius. Skenavimo metu surenkama informacija naudojama paplūdimių, apsauginio paplūdimio kopagūbrio, krantų ardos ar birių sąnašų kiekio pokyčiams įvertinti išilgai jūros ir marių kranto. Įvykus stiprioms audroms ar uraganiniams vėjams, po reikšmingesnių nuardymų, krantų būklė įvertinama papildomais skenavimais.
Paplūdimių „maitinimo“ smėliu atvejais taip pat atliekami skenavimai (prieš ir po „maitinimo“). Kartą per trejus metus, vertinama grunto granuliometrinė sudėtis intensyviausiai lankomose ir intensyviausiai ardomose kranto zonose, taip pat prieš ir po paplūdimių „maitinimo“.
Parengta pagal AAA pranešimą
