Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pradeda įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Baltijos jūros kranto (apsauginio kopagūbrio) tvirtinimas Kuršių nerijoje“. Projekto tikslas – Įgyvendinti krantų tvarkymo priemones (kaip jos apibrėžtos Pajūrio juostos tvarkymo 2014-2020 m. programos III skyriuje) Kuršių nerijoje, siekiant minimizuoti neigiamas klimato kaitos pasekmes ir pristabdyti intensyvų Baltijos jūros Kuršių nerijoje kranto degradavimą.
„Kuršių nerijos krantus labiausiai veikia padažnėję atmosferos reiškiniai – štormai, uraganai ir priekrantėje sumažėjęs smėlio nešmenų srautas nuo Sambijos pusiasalio krantų. Vien per paskutinį uraganą „Feliksą“ buvo išplaukta 0,37 kub. m mln. sąnašų iš Kuršių nerijos kranto. Kranto juostai poveikį daro ir vis intensyvėjanti antropogeninė veikla – Kuršių nerijos lankytojų srautas apie 900.000 žmonių. Didėjant žmonių mobilumui, populiarėjant dviračiams – auga krūvis ne tik rekreacinio prioriteto zonoms, bet ir draustiniuose esančioms pakrantės teritorijoms. Mokslininkų teigimu Baltijos jūros krantui būtina kasmetinė krantotvarkinė priežiūra, kitu atveju išnykus kopagūbriui, stiprių audrų metu užliejamos jūros vandeniu sausumos plotis padidėtų iki trijų kartų, o ekstremalių (uraganinių) audrų metu – net iki penkių kartų.
Įgyvendinamas projektas užtikrins gerą kranto juostos būklę. Vykdomos veiklos užtikrins apsauginio kopagūbrio, kaip vieno iš UNESCO pasaulio paveldo objekto elementų, išsaugojimą, bloginės įvairovės apsaugą – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.
Projekto metu bus įgyvendinamos Pajūrio juostos tvarkymo 2014-2020 m. programoje numatytos krantų tvarkymo priemones: kopagūbrio tvirtinimas, lentinių ir molio – žvyro takų tiesimas ir atnaujinimas, laiptų pastatymas ir atnaujinimas, dviračių stovų įrengimas. Lygiagrečiai bus vykdomas apsauginio kopagūbrio Kuršių nerijoje būklės monitoringas.
Projekto trukmė 5 metai. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšomis.
