Nuo šiol galima sužinoti ne tik orų, vėjo ar kritulių prognozę Lietuvoje, bet ir Kuršių marių bei pietryčių Baltijos jūros vandens temperatūros, druskingumo, srovių, bangų, vandens lygio esamus rodiklius ar prognozuojamus penkių dienų pokyčius.
Visa tai prieinama plačiajai visuomenei Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslininkų komandos, sėkmingai įgyvendinusios mokslinį projektą, dėka.
Anot projekto vadovės dr. Jovitos Mėžinės, Baltijos jūros šalių atveju jūrinės prognozės nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tokios paslaugos dar niekas neteikia. KU JTI mokslininkai paruošė operacinį hidrodinaminį modelį, kuris pagal esamus duomenis kasdien skaičiuos ateinančių penkių dienų vandens rodiklius pietryčių Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.
Tokie duomenys gali būti naudingi planuojant aplinkos stebėsenos bei žvejybos veiklas, laivybą uoste ar Kuršių mariose, tikėtinas rizikas audrų metu, kuriant galimus taršos sklaidos modelius ir kt.
„Turbūt išskirtume žvejus ir laivybos atstovus, kuriems, tikėtina, yra aktualiausia jūrinė prognozė. Viešai pateikiami rodikliai leidžia sužinoti kokia yra srovė, ar jūrinis vanduo įteka į Kuršių marias, ar priešingai – formuojasi srovė iš Kuršių marių į jūrą. Laivybos atstovai gali pasižiūrėti kokios bus bangos, jų aukštis ir nuspręsti, ar saugu išplaukti. Aktualu ir atostogas planuojantiems poilsiautojams. Prognozė skirta visiems“, – sako dr. J. Mėžinė.
Duomenys atnaujinami 2 kartus per parą
Duomenys KU serveryje atnaujinami ir apdorojami du kartus per parą, o svetainėje atnaujinami 2.00 ir 14.00 val. Duomenys ir grafiniai modeliai visuomenei prieinami KU tinklapyje – https://hidroprognozes.ku.lt/.
KU mokslininkų sukurtas operacinis hidrodinaminis modelis prognozių skaičiavimams naudoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) bei „Copernicus“ jūrų tarnybos teikiamus duomenis. Anot LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos Ingos Grigorjanc, KU jūrines prognozes 2025 m. pradžioje žmonės galės stebėti ir tarnybos tinklapyje www.meteo.lt.
„Mums labai aktualūs tokie modeliavimo rezultatai, kadangi šiuo metu skelbdami jūrines hidrologines prognozes, remiamės užsienio šalių modeliais. KU mokslininkų sukurto hidrodinaminio modelio prognozės gana detalios, galima kur kas tiksliau prognozuoti bangų aukštį, judėjimo greitį, vandens lygį, temperatūrą ir panašiai. Duomenys itin svarbūs, pavyzdžiui, ekstremalių situacijų atvejais. Tuomet reikalingi kuo tikslesni duomenys“, – KU mokslininkų projektu džiaugiasi I. Grigorjanc.
Pasak, LHMT Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėjos, mokslininkų sukurtas modelis itin perspektyvus ir, tikimasi, kad jis bus vystomas toliau. Šiuo metu taip pat itin reikalingos tikslios ledo reiškinių prognozės, pavyzdžiui, ledo storio, judėjimo ir panašiai.
„Ateities planai – prognozių tikslinimas, pavyzdžiui, pažangesnio modelio taikymas bangų prognozavimui, gal būt pavyks pasitelkti ir dirbtinį intelektą. Manau su laiku projektas dar labiau išaugs ir patobulės“, – teigia projekto mokslininkė dr. Rasa Idzelytė.
