Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

Po Donaldo Trampo sugrįžimo į JAV prezidento postą Ukrainos perspektyvos kovos lauke tapo niūresnės, tačiau, kaip rašo Foreign Policy, pernelyg didelis pesimizmas – ne tik nepagrįstas, bet ir žalingas. Ukraina jau dabar demonstruoja gebėjimą gintis ir laimėti, o Europa pradeda žengti žingsnius, leidžiančius jai perimti JAV vaidmenį šiame kare.

JAV paramos ribos, bet ne visiškas pasitraukimas

D. Trampo administracija, nors ir žada atsitraukti nuo dosnaus finansavimo, neketina visiškai palikti Ukrainos. JAV palydovinė žvalgyba, be kurios Ukrainos kariuomenė būtų iš esmės akla, ir toliau bus teikiama.

Ši technologija – nepakeičiama, to negali padaryti nei patys ukrainiečiai, nei europiečiai. D. Trampai nutraukus šių duomenų teikimą 2025 m. kovą, Ukraina iš karto atsidūrė silpnesnėje pozicijoje – tai parodė, kaip svarbu šį palaikymą išlaikyti.

Be to, JAV politikai – net daugelis respublikonų – suvokia, kad Ukrainos pralaimėjimas reikštų strateginį Vakarų pralaimėjimą, todėl simbolinė ir strateginė parama tikėtina net ekscentriškojo D. Trampo laikais.

Europa bunda: „norinčiųjų koalicija“ ima veikti

Po Vokietijos kancleriu tapus Friedrichui Mercui, pastebimas aktyvus diplomatinis judėjimas. Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė palaiko vadinamąją „norinčiųjų koalicijai“ – šalių, kurios pasirengusios imtis lyderystės padedant Ukrainai, susitelkimą.

ES ne tik rengia naują sankcijų Rusijai paketą, bet ir pradeda realiai perimti JAV paramos mastus: nuo 2021 iki 2024 m. Europos gynybos biudžetai išaugo nuo 218 mlrd. iki 326 mlrd. eurų, o iki 2027 m. planuojama pridėti dar bent 100 mlrd. Naujoji programa „European Readiness 2030“ siekia sutelkti 800 mlrd. eurų paramos fondą.

Reikšmingas pokytis yra tai, kad parama Ukrainai teikiama per vietinę Ukrainos gynybos pramonę. Kelią tam atvėrė Danija pirkdama ginklus tiesiogiai iš Ukrainos gamintojų – o šiuo keliu netrukus pasekė Švedija, Norvegija, Kanada ir Islandija. Bendra šių metų suma – apie 1,3 mlrd. eurų, iš jų net 830 mln. sudaro ES fondai, naudojami iš įšaldytų Rusijos aktyvų pelno.

Ukrainos gynybos pramonė šiandien yra vienas moderniausių ir greičiausiai gaminančių sektorių Europoje. Šalis gamina daugiau haubicų ir artilerijos nei visa Europa kartu sudėjus, o be to – dar ir pažangius dronus, tokius kaip „Peklo“, efektyviai naudotus operacijoje „Voratinklis“, kurios metu Rusijos gilumoje buvo smogta 41 orlaiviui.

JAV vis dar valdo daugumą gynybos sistemų, reikalingų Ukrainos oro gynybai – HIMARS, ATACMS, „Patriot“ raketų sistemų. Foreign Policy cituojami gynybos analitikai pažymi, kad nors Europa gali pagelbėti su sparnuotųjų raketų atakomis, prieš balistines raketas realiai veiksminga lieka tik „Patriot“. Šių sistemų Europa dar negamina, tačiau D. Trampas jau užsiminė, kad JAV galėtų jas parduoti, o ne dovanoti. Tad tai – galimybė Europos šalims patiems apsirūpinti reikiamomis priemonėmis, net jei parama taps mokama.

Ukraina – ne silpnoji grandis, o lyderė

Straipsnyje pabrėžiama, kad Ukraina išlaiko ne tik kovinį pasirengimą, bet ir stiprų moralinį pranašumą. Rusijos bandymai palaužti civilių valią bombardavimais nepasiteisino – priešingai, tai dar labiau sutelkė ukrainiečius. Dėl to, kaip rašo Foreign Policy, būtent Ukraina šiandien moko Europą ne tik kaip kovoti, bet ir kaip išlikti atspariai moderniame kare.

„Jei JAV pasitrauks, Europa turi žengti į priekį – ir tai jau vyksta“, – apibendrina straipsnio Foreign Policy autorius Polas Hokenosas (Paul Hockenos).

Alkas.lt parengta pagal „Foreign Policy“ publikaciją