Audriaus Masionio vadovaujama įmonė „Baltisches Haus“ yra išties įkvepiantis mecenatystės bei filantropijos pavyzdys verslo pasaulyje. Jau beveik du dešimtmečius palaikydama įvairias kultūros bei meno organizacijas, pernai įmonė pirmą kartą surengė viešas varžytuves, atrinktiems kūrėjams siūlydamas ne tik finansinę paramą, bet ir bendradarbiavimo galimybę.
„Jei jau pasirinkome dirbti su organizacija, tai norime skirti ir savo laiką geriau suprasti, kaip ji veikia, kokio poveikio tikisi ir kaip mes galime padėti jį pasiekti“, – teigia A. Masionis.
Kultūrą ir meną mato, kaip įrankius kurti stipresnę visuomenę
Anot A. Masionio, mecenatystė yra svarbi ne tik tiems asmenims ar organizacijoms, kurioms reikia paramos, bet ir tiems, kurie ją teikia. Mecenatystę jo valdoma kompanija mato, kaip galimybę prisidėti prie pokyčio, o tai sukuria kur kas didesnį prasmės, motyvacijos jausmą.
Įmonė jau seniai yra išsigryninusi tris pagrindines filantropijos kryptis: švietimą, socialinę globą ir kultūrą bei meną. Kadangi kultūrą ir meną mato, kaip įrankius, galinčius auginti visuomenės kritinį mąstymą, pernai jie nusprendė prisiimti daugiau atsakomybių ir dar labiau įsitraukti į mecenatystę.
„Kultūra ir menas augina visuomenės kritinį mąstymą. Tai ypač svarbu dar bręstančiai visuomenei. Gebėdami mąstyti kritiškai, priimame geresnius sprendimus, geriau atsirenkame tai, kas vertinga. Kūrėjai visuomet buvo ir yra jautrūs visuomenėje vykstantiems reiškiniams, sugeba juos apibrėžti, iškelti į viešumą.
Kitaip tariant, menas ir kultūra man nėra tik pramoga ar laisvalaikio praleidimo būdas, bet pirmiausia – visuomenės augimo, brandos pagrindas. Mūsų, kaip verslo atstovų, veiklos sąlygos iš tiesų labai priklauso nuo visuomenės brandos“, – teigia minėtos įmonės direktorius.
Surengė viešas varžytuves paramai gauti
Masionis pasakoja, kad žmonėms verslo pasaulyje dažnai pritrūksta prasmės pojūčio, suvokimo, apie ką yra verslas. Ar tai yra tik apie pinigus, materialinių gėrybių, vartojimo kūrimą?
Vis tik, anot jo, iš kultūrinių, nevyriausybinių organizacijų galima pasimokyti, kaip mąstyti apie prasmę savo veikloje, kaip pamatyti platesnį jos poveikį. O tuo pačių ir atsakyti sau į klausimą: „koks tavo, kaip verslo atstovo, vaidmuo visuomenėje?“.
Kartu su valdoma bendrove A. Masionis dirbo su MO ir Vilniaus muziejais, dar su keletu organizacijų, bet pagalvojo, jog nori plačiau ir giliau susipažinti su kultūroje dirbančiomis komandomis, pamatyti, kokie tai žmonės, išplėsti partnerysčių ratą. Būtent dėl šių priežasčių, bendrovė buvo surengusi viešas varžytuves kultūros atstovams paramai gauti.
Susidomėjimas buvo išties didelis. Verslininkas pasakoja, kad iš viso gavo net 113 paraiškų, tačiau, kartu su komanda atrinko 9 organizacijas, su kurių atstovais buvo nuspręsta pasikalbėti gyvai.
„Dar kartą įsitikinau, koks svarbus yra gyvas kontaktas. Esame kalbėję su Lietuvos kultūros tarybos atstovais: jie apgailestavo, jog patys neturi tokios galimybės, kai rengia valstybinio finansavimo varžytuves.
Nenorime būti tik finansiniai partneriai. Jei jau pasirinkome dirbti su organizacija, tai norime skirti ir savo laiką geriau suprasti, kaip ji veikia, kokio poveikio tikisi ir kaip mes galime padėti jį pasiekti“, – teigia A. Masionis.
Tokie pokalbiai, anot jo, atskleidžia išties daug. Jis ir komanda išgirdo, kaip organizacijos įvardija savo misijas, ar turi strateginį rengimą, kaip ketina pasiekti ilgalaikius tikslus, ar turi komandą, kuri bandys juos įgyvendinti.
Stengiasi spręsti konkrečias sektoriaus problemas
Vis tik, susitikus su skirtingomis organizacijomis A. Masionis pastebėjo, jog šios ne visuomet turi aiškią strategiją. Ir nors kultūra bei kūrybiškumas jam visuomet atrodė sinoniminiai dalykai, tačiau kai kurių veikloje būtent kūrybiškumo ir trūko.
„Mums pritrūko vizijų, kaip būtų galima įtraukti verslą, kurti socialinio verslo ar filantropinio investavimo modelius. Užtai didelį įspūdį darė komandos, kurios žinojo, kaip sieks tikslų, turėjo reikiamų jėgų, drąsiai ėmėsi naujoviškų, kūrybiškų sprendimų, jų veikloje nemažai inercijos.
O, po šių susitikimų išties jautėmės sužinoję daug naujo, praturtėję“, – pasakoja A. Masionis.
Įmonė kultūros organizacijoms nori padėti veikiant pragmatiškai, sprendžiant konkrečias problemas. Pavyzdžiui, kalbant su šiuolaikinio meno šventės rengėjais, jis išgirdo problemą, jog šalyje trūksta profesionalių kultūros kritikų. O juk jų reikia, visų pirma, patiems kūrėjams, kad jie augtų ir tobulėtų.
„Nenorime būti tik finansiniai partneriai. Jei jau pasirinkome dirbti su organizacija, tai norime skirti ir savo laiką geriau suprasti, kaip ji veikia, kokio poveikio tikisi ir kaip mes galime padėti jį pasiekti.
Sutarėme, kad galime padirbėti kartu. Kiek kritikų reikia Lietuvoje? Penkių, dešimties? Tai nėra neįmanomas uždavinys. Ypač jei įtraukiame kultūros institucijas, praktikus, parengiame mokymų programas, stažuotes. Štai ir labai aiškus, apčiuopiamas rezultatas ir pokytis, duodantis paskatą visai sričiai“, – teigia jis.