2025 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. N-1 Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustatė asmens vardo, rašomo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose, formos reikalavimus.
Tikimasi, kad šis nutarimas bus ypač naudingas civilinės metrikacijos darbe, taip pat piliečiams, registruojant vaiko vardą ar keičiant savąjį.
Nutarimo reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
Sąvoka „lietuviška vardo forma“ yra apibrėžta Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: tai „asmens vardas …, parašyt[as] lietuviškais rašmenimis ir turint[is] lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius“.
Kalbos komisijos priimto nutarimo pirmame papunktyje sukonkretinama: „Vardai rašomi lietuviškais rašmenimis: lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal jų reikšmes ir rašybos taisykles, nustatytas leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“, patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190).
Vardų gramatiškumas
Vardų gramatiškumas atsiskleidžia per kaitomas formas (žr. 2 papunktį): moterų vardai turi būdingas galūnes –a, –ė (pvz.: Milda, Rasa, Ona; Danguolė, Kamilė), vyrų vardai turi būdingas galūnes –as, –is, –ys, –us, –ius (pvz.: Antanas, Matas; Emanuelis, Naglis; Kazys, Ūdrys; Morkus, Giedrius, Vilius).
Be to, yra baltiškos kilmės vyrų vardų su galūne –a, pvz.: Jogaila, Skirgaila, Vaidila. O svetimos kilmės – su galūnėmis –a ir –ė, pvz.: Abdula, Ezra; Mozė, Salvatorė. Vienintelis iš tradicijos nekaitomos formos vardas Romeo pateikiamas kaip išimtis (žr. 4 papunktį).
3-iame papunktyje atkreipiamas dėmesys į joto rašymą prieš galūnę. Pvz.: Kajus (ne Kaius), Sofija (ne Sofia), Dija (ne Dia); plg.: Marijus ir Marius (sk. Ma-rius); Adelija arba Adelė (ne Adelia). Dar žr. svarbius įrašus Kalbos konsultacijų banke: „jotas tarptautinių žodžių pabaigoje“ ir „Ar lietuvių kalbos požiūriu tinkamas registruoti vardas Viktoria?“.
Šio nutarimo sumanymas buvo parengtas bendradarbiaujant dviem pakomisėms – Vardyno (pirmininkė prof. Daiva Sinkevičiūtė) ir Gramatikos, rašybos ir skyrybos (pirmininkas prof. dr. A. Drukteinis); buvo skelbiamas svetainėje vlkk.lt nuo 2025 m. balandžio 10 d. Projektas apsvarstytas ir su tam tikrais pakeitimais nutarimas priimtas 2025 m. gegužės 29 d. Kalbos komisijos posėdyje.
Apibendrinant galima pabrėžti, kad oficialiai registruojamiems vardams tėra nustatomi minimalūs kalbos reikalavimai – rašybos ir gramatiškumo (kaitybos). Patys vardai gali būti tiek lietuviškos, tiek nelietuviškos kilmės, tradicinės ir netradicinės formos, paskolinti iš kitų kalbų ir sukurti, išgalvoti.
Dar galima pridurti, kad piliečių įdomumui ir patogumui rengiamas ir atskiroje svetainėje skelbiamas Vardų sąrašas, žr. vardai.VLKK.lt; čia kiekvienas oficialiai ligi šiol registruotas vardo variantas įvertinamas normos (rašybos ir gramatiškumo) požiūriu, prireikus nukreipiama į rekomenduojamos formos vardo puslapį.
Be to, vardai sukirčiuoti, apibūdinta jų kilmė, pateikiami veikiantys dvinariai vardai (pvz.: Marius Pijus, Vakaris Kajus; Adelė Angelė, Ona Milda). Šioje svetainėje pateikiama vardų dažnumo duomenų, straipsnių asmenvardžių klausimais ir aktualių teisės aktų sąrašas (žr. čia); taip pat žr. Aktualiausios temos/ Asmenvardžiai.
Parengta pagal VLKK pranešimą
