Birželio 1 ir 2 dienomis, Valdovų rūmų muziejus nedirbs, tačiau jau nuo birželio 3-iosios atveria duris vasaros laikui – dirbs ilgiau ir parengęs staigmenų lauks lankytojų.
Nuolatinėje parodoje visuomenei bus pristatyta naujausia muziejaus sėkmės istorija – restauruotas, kaip manoma, XVIII a. viduryje Obiusono karališkojoje manufaktūroje, Prancūzijoje, sukurtas gobelenas „Sabinių pagrobimas“.
„Sabinių pagrobimas“
Šis nuostabaus grožio kūrinys buvo ilgai restauruotas ir jo restauravimo istorija tapo svarbia parodos dalimi. O Valdovų rūmų muziejaus lankytojams nuo šiol suteikiama galimybė iš arti pažinti gobeleno istoriją. Jo restauravimo žingsnius ir restauratoriaus profesijos subtilybes.
Gobeleną „Sabinių pagrobimas“ Valdovų rūmų muziejui 2021 m. padovanojo rinkėjas Natanas Levis (Nathan Levi) iš Florencijos. Istoriniame audinyje vaizduojama įnirtinga romėnų ir sabinių kova.
Pasak mito, Romos įkūrėjas Romulas pakvietė kaimynystėje gyvenusius sabinus kartu su žmonomis ir dukromis atvykti į šventę, skirtą dievo Konso garbei. Prasidėjus šventei, romėnai merginas pagrobė.
Baroko tapybos įtaka
Kompozicijoje juntama italų Baroko tapybos įtaka, figūrų judesiai išraiškingi, jos vaizduojamos įvairiais rakursais, sudėtingomis pozomis. Dinamiškumo pojūtį kuria plastiškos drabužių klostės, ryškios jų spalvos – skirtingų atspalvių raudona, mėlyna, žalia ir ruda.
Tačiau vertingas gobelenas laikui bėgant buvo pažeistas, todėl buvo atlikti išsamūs tyrimai, kad paaiškėtų, kaip jį restauruoti, ir vėliau šiuo audiniu dar būtų galima ilgai grožėtis muziejuje.
Išsamūs vaizdiniai ir cheminiai tyrimai leido tiksliai įvertinti audinio būklę ir ankstesnes intervencijas. Prarastų ataudų ir metmenų vietas, grubius ir netikslius susiuvimus, nederančią įsiūtą juostelę apatiniame bordiūre, taip pat buvo fiksuoti nešvarumai, dulkėtumas ir spalvų nublukimas.
Nuardžius pamušalą, paaiškėjo, kad gobelenas buvo tvarkytas mažiausiai penkis kartus, naudojant skirtingas medžiagas ir metodus.
Valdovų rūmų muziejaus restauratorė Bernadeta Rudytė ne vienerius metus kruopščiai dirbo su gobelenu – kai kuriose vietose buvo išlikę tik metmenys, ataudai buvo visiškai sunykę.
Tokiose jautriose vietose ji taikė daigstymo techniką (restauracinį dygsnį), spalviškai priderindama siūlus ir subtiliai sutvirtindama audinio struktūrą.
Trūkstamus fragmentus atkūrė siuvinėjimo būdu, imituodama gobeleno audimą, restauravimui naudojo iš anksto išskalbtus, sintetiniais dažikliais nudažytus vilnonius siūlus, susuktus iš trijų–penkių skirtingų atspalvių gijų.
Buvo pašalinti netinkami per ankstesnius tvarkymus ir restauravimus atsiradę sluoksniai, stabilizuoti trapūs originalūs audiniai, atkurti trūkstami fragmentai. Restauratorė pasakoja, kad jai buvo svarbu atkurti vaizdinį ritmą, restauruotas vietas aiškiai atskiriant nuo originalo.
Parodoje, prie vėl švytėjimą atgavusio gobeleno, lankytojai galės susipažinti ir su sudėtingu, daug laiko bei kruopštumo reikalaujančiu gobelenų restauravimo procesu. Taip pat bus galima palyginti, kaip audinys ir atskiri jo fragmentai atrodė prieš restauravimą ir po jo.
Parodos kuratorė – dr. Živilė Mikailienė, restauravimo darbo vadovė – Vilniaus dailės akademijos lektorė, Prano Gudyno restauravimo centro tekstilės restauratorė Audronė Petroševičiūtė. Lankytojai parodą galės apžiūrėti nuo birželio 3 iki rugsėjo 21 dienos.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą
