Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

Prieš 30 metų pasiūlė steigti – šiandien įvertino rezultatus: ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

Prieš trisdešimt metų, 1995-ųjų gegužės 12-ąją, Paveldo komisija savo pirmajame sprendime pasiūlė steigti Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą – pirmąjį tokį Lietuvoje.

Tuo metu tai buvo tik vizija. Šiandien šis sumanymas jau seniai įgyvendinta ir tapusi neatsiejama sostinės istorinio identiteto dalimi. Sugrįžusi prie jos po trijų dešimtmečių, Paveldo komisija kelia klausimą: ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino tuometinius lūkesčius?

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas

Per tris dešimtmečius nuo vizijos iki tikrovės Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas išgyveno ne vieną žingsnį: nuo sumanymo formavimo iki fizinių pokyčių Vilniaus širdies kraštovaizdyje. Šiandien tai – vieta, kur susitinka istorinės atsakomybės svoris ir šiuolaikiniai lūkesčiai.

„Ši vieta tapo ne tik vienu reikšmingiausių Lietuvos kultūros paveldo centru, bet ir šiuolaikiškai prižiūrima viešąja erdve, kuri jungia istoriją, mokslą, švietimą ir bendruomenes.

Pastebėjome, kad reikšmingai išaugo mokomoji veikla – surengta per 350 užsiėmimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6400 žmonių. Tokios apimtys Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos istorijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo pasiektos pirmą kartą“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Kalnų parko sutvarkymo iššūkiai

Paveldo komisijos duomenimis, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai pavyko suvaldyti Kalnų parko sutvarkymo iššūkius, pritraukti papildomų lėšų ir savanorių teritorijos priežiūrai. O Kalnų parko estrada sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus – per 85 tūkstančius. Remiantis apklausa, net 99 proc. lankytojų direkcijos veiklą įvertino teigiamai.

„Direkcija stengiasi tvarkyti infrastruktūrą, šviesti visuomenę, apsaugoti istorines vertybes. Baigtas Trijų Kryžių kalno aktualizavimo projektas, įrengti aprašomieji stendai, siekiant sudaryti nors minimalias sąlygas Altanos bokštelį apsaugoti nuo vandalų ir jį pritaikyti galimoms veikloms, čia atvesta elektra“, – rašoma pranešime spaudai.

Siekiant visuomenę supažindinti su suremontuotu Altanos kalno bokšteliu, ten pradėtos vesti savaitgalinės atviros ekskursijos. Sereikiškių parke esančiame Vilniaus pilių kupole šiltuoju metų laiku skaitytos viešos ir atviros paskaitos apie istorinius įvykius ar reiškinius. Jie susiję su Vilniaus pilims ar čia veikusiomis asmenybėmis ir kt.

„Paveldo komisija pažymėjo, kad direkcija sėkmingai įgyvendina savo funkcijas ir nuosekliai plečia veiklas. Šis posėdis simboliškai sujungė praeitį ir dabartį: nuo pirmojo Paveldo komisijos sprendimo iki konkrečių rezultatų, kuriuos šiandien matome sostinės širdyje“, – priduria pirmininkė.

Paveldo komisijai šie metai jubiliejiniai – 1995 m. vasarį įvykęs pirmasis jos posėdis pradėjo institucijos veiklą, kuri jau tris dešimtmečius aktyviai dalyvauja kuriant kultūros paveldo apsaugos politiką Lietuvoje.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.

Spausdinti