Prieš 30 metų pasiūlė steigti – šiandien įvertino rezultatus: ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
Prieš trisdešimt metų, 1995-ųjų gegužės 12-ąją, Paveldo komisija savo pirmajame sprendime pasiūlė steigti Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą – pirmąjį tokį Lietuvoje.
Tuo metu tai buvo tik vizija. Šiandien šis sumanymas jau seniai įgyvendinta ir tapusi neatsiejama sostinės istorinio identiteto dalimi. Sugrįžusi prie jos po trijų dešimtmečių, Paveldo komisija kelia klausimą: ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino tuometinius lūkesčius?
Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas
Per tris dešimtmečius nuo vizijos iki tikrovės Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas išgyveno ne vieną žingsnį: nuo sumanymo formavimo iki fizinių pokyčių Vilniaus širdies kraštovaizdyje. Šiandien tai – vieta, kur susitinka istorinės atsakomybės svoris ir šiuolaikiniai lūkesčiai.
„Ši vieta tapo ne tik vienu reikšmingiausių Lietuvos kultūros paveldo centru, bet ir šiuolaikiškai prižiūrima viešąja erdve, kuri jungia istoriją, mokslą, švietimą ir bendruomenes.
Pastebėjome, kad reikšmingai išaugo mokomoji veikla – surengta per 350 užsiėmimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 6400 žmonių. Tokios apimtys Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos istorijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo pasiektos pirmą kartą“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Kalnų parko sutvarkymo iššūkiai
Paveldo komisijos duomenimis, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai pavyko suvaldyti Kalnų parko sutvarkymo iššūkius, pritraukti papildomų lėšų ir savanorių teritorijos priežiūrai. O Kalnų parko estrada sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus – per 85 tūkstančius. Remiantis apklausa, net 99 proc. lankytojų direkcijos veiklą įvertino teigiamai.
„Direkcija stengiasi tvarkyti infrastruktūrą, šviesti visuomenę, apsaugoti istorines vertybes. Baigtas Trijų Kryžių kalno aktualizavimo projektas, įrengti aprašomieji stendai, siekiant sudaryti nors minimalias sąlygas Altanos bokštelį apsaugoti nuo vandalų ir jį pritaikyti galimoms veikloms, čia atvesta elektra“, – rašoma pranešime spaudai.
Siekiant visuomenę supažindinti su suremontuotu Altanos kalno bokšteliu, ten pradėtos vesti savaitgalinės atviros ekskursijos. Sereikiškių parke esančiame Vilniaus pilių kupole šiltuoju metų laiku skaitytos viešos ir atviros paskaitos apie istorinius įvykius ar reiškinius. Jie susiję su Vilniaus pilims ar čia veikusiomis asmenybėmis ir kt.
„Paveldo komisija pažymėjo, kad direkcija sėkmingai įgyvendina savo funkcijas ir nuosekliai plečia veiklas. Šis posėdis simboliškai sujungė praeitį ir dabartį: nuo pirmojo Paveldo komisijos sprendimo iki konkrečių rezultatų, kuriuos šiandien matome sostinės širdyje“, – priduria pirmininkė.
Paveldo komisijai šie metai jubiliejiniai – 1995 m. vasarį įvykęs pirmasis jos posėdis pradėjo institucijos veiklą, kuri jau tris dešimtmečius aktyviai dalyvauja kuriant kultūros paveldo apsaugos politiką Lietuvoje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Tai – dvylika nepriklausomų deleguotų ir skiriamų įvairių sričių žinovų, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.
Daug labai nuveikta, tačiau kiek ir atsilikta nuo šių dienų mūsų Sostinės senų laikų istorijos aktualijų. Citata: “Sereikiškių parke esančiame Vilniaus pilių kupole šiltuoju metų laiku skaitytos viešos ir atviros paskaitos apie istorinius įvykius”. Norėtųsi, tad, kad atvirų paskaitų metu Vilniaus pilių kupole skaidrių pagalba būtų parodyta ant tų pačių pamatų, kur stovi Katedra, stovėjus 12-kos laiptų 10 m aukščio ir b x b = 22,5 m x 22,5 m piramidės, kurios viduje buvo įrengta observatorija, brėžiniai su atliktu modeliu pagal knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) psl. 27 duomenis. Bet čia – namų darbai Vilniaus miesto pilių direkcijos ateičiai. Sėkmės!
Manyčiau, kad Paveldo komisijai nepakankamai rūpi, kad parodžius pasauliui Vilniaus lietuviškas šaknis. Lenkijai per amžius kurpus tekstus, kad Vilnius nieko bendro su lietuviais neturi, kad Lietuva, tai “piliaki na Litwe” dabar tai daro ir Rusija, leisdama Lietuvos istorijos knygas, kuriose, regis, tęsia lenkiškąjį istorinį naratyvą prieš lietuviškąją Vilniaus, apskritai pačios Lietuvos senovę, tai daryti yra valstybiškai būtina.
Stebėtis tuo netenka, p. Vilna, nes “2025 geg. 23 d. jau vienuoliktą kartą Vilniuje vyko 11-asis Pasaulinis lenkų kalbos mokytojų kongresas, kurį organizavo asociacija “Wspolnota Polska”. Kodėl toks pasaulinio masto mokytojų kongresas vyko ne Lenkijos sostinėje Varšuvoje, o pas mus, – atsakyt, manau, į tai gali mūsų Respublikos vyriausybė. Juk, keista ar ne, kad Vilnių Pasaulinis lenkų kalbos mokytojų kongresas čia panaudojo kaip kokį asmeninį Varšuvos mero priemiestį.
+++++++++++++!
AČIŪ!
Šiuo atveju klausimo esminis dalykas turėtų būti – kur yra registruota asociacija “Wspolnota Polska”. Galbūt, ji kaip organizacija yra registruota Lietuvoje ir pagal įstatus turi teisę į tarptautinį bendradarbiavimą. Tokiu atveju dėl organizuoto renginio Lietuvos valdžios čia gali būti niekuo dėtos. Tad būtina peržiūrėti, ar pats šios asociacijos veikimas šalyje neprieštarauja Lietuvos suverenumui. Juk lenkai Lietuvoje pagal Konstituciją gyvena ne bendruomenės (tautinės mažumos) kaip tokios teisėmis, o tik asmenų, save laikančių lenkais, teise pagal atitinkamus įstatus organizuotis į bendrijas. Tokiu atveju, jeigu asociacija registruota Lietuvoje, yra peržiūrėtini “Wspolnota Polska” įstatai, ar jie neprieštarauja valstybiniam ir tautiniam teritorijos vientisumui, rengiant pasaulinius lenkų kalbos mokytojų kongresus. Juk tai panašu į šeimininkavimą svetimame kieme.
Manau, ne man vienai išvirto akys, tai perskaičius. Ne vienas ėmėm orą gaudyti.
“Č. Iškauskas. Kodėl esame tokie liurbiai? (pirmadienio mintys) iskauskas.lt, alkas.lt
2013-05-20 16:15:18 ” alkas.lt/2013/05/20/c-iskauskas-kodel-esame-tokie-liurbiai-pirmadienio-mintys/