Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

Gegužės 22 d. Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei nutarimo projektą, kuriame siūloma patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą.

„Šie Miškų įstatymo pakeitimai žymi dar vieną svarbų žingsnį – turėjome ilgą ir atsakingą dialogą su visuomene, įsiklausėme į pateiktus siūlymus, derinome su ekspertais, todėl galime pagrįstai teigti, kad tai ambicingi, aplinkai ir gyventojams draugiški sprendimai. Daug dėmesio skyrėme ir dar labiau akcentavome bei pagerinome miškų apsaugą.

Siūlome aiškesnį miškų paskirstymą: griežčiausiai saugomų miškų grupė padvigubės, į ją pateks daugiau vertingų valstybinių ir privačių teritorijų, o nebelikus nacionalinių parkų ir draustinių miškų ūkinių miškų grupėje, įsigaliojus pokyčiams, I ir II miškų grupės apims beveik penktadalį visų miškų. Dabar teikiame Vyriausybei nutarimo projektą, o tuomet Seime galėsime padiskutuoti“, – teigia aplinkos ministras Povilas Poderskis.   

Projektu siūloma keisti miškų grupių paskirstymą. Numatoma sudaryti galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti I miškų grupei. Taip ateityje didėtų I miškų grupės miškų plotai. Be to, ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo miestų ribos esančius III, IV grupių miškus, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis priskirti IIB miškų grupei, o III, IV miškų grupių miškus, esančius patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, – IIA miškų grupei. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų IV miškų grupėje. 

Įsigaliojus šioms pataisoms Lietuvos miškai būtų suskirstyti taip: I grupės rezervatiniai miškai sudarytų 2,6 proc., II grupės specialios paskirties miškai (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) – 16,2 proc., III grupės apsauginiai miškai – 10,4 proc., o IV grupės ūkiniai miškai – 70,8 proc.

Atsižvelgiant į Vyriausybės programos nuostatas ir visuomenės lūkesčius dėl plynųjų kirtimų mažinimo, siūloma stiprinti miškų apsaugą. II grupės miškuose būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus grupinius  atrankinius  (iki  0,1 ha biržėmis)  ir  grupinius atvejinius  (iki  0,3 ha biržėmis). III grupės miškuose būtų draudžiami kirtimai didesnėmis kaip 1,5 ha plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis, o IVA grupės miškuose būtų mažinamas  maksimalus leidžiamas plynųjų kirtimų plotas  iki 4 ha.  

Be to, siūloma nacionaliniuose parkuose drausti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus, ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus didesnėmis kaip 3 ha biržėmis. Regioniniuose parkuose būtų draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 1,5 ha biržėmis ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 ha biržėmis.

Taip pat numatyta galimybė mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl to uždraudžiami plynieji pagrindiniai kirtimai. Šios kompensacijos būtų mokamos kasmet dalimis, ne ilgiau kaip penkerius metus – vietoj anksčiau siūlytų 20 metų.

Vyriausybės nutarimo projekte numatoma ir papildoma funkcija Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų rūpintis valstybinių miškų ekosistemų funkcijų įvairove ir jų plėtra, pirmenybę teikiant ekologiniams ir socialiniams tikslams. Urėdija turėtų vykdyti ne tik ekonomiškai pelningas, bet ir aplinkosauginiu bei visuomeniniu požiūriu svarbias veiklas. 

Projekte taip pat siūloma aiškiai reglamentuoti, kaip gyventojai gali lankytis ir poilsiauti privačiuose miškuose. Numatoma, kad žmonės galės naudotis privačiame miške įrengta infrastruktūra ir poilsiauti tokiose teritorijose, nebent miško savininkas tam prieštarauja.  

Siekiant efektyviau spręsti žievėgraužio tipografo keliamas rizikas, siūloma nustatyti, kad miškų stichinė nelaimė būtų skelbiama, kai einamaisiais metais pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką savivaldybės teritorijoje prognozuojami daugiau kaip 50 tūkst. m³ pavojingų medžių liemenų kenkėjų pažeidimai. 

Tai pat siūloma vieneriems metams nukelti Miškų įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo datą – iki 2027 metų sausio 1 dienos. Anksčiau buvo numatyta, kad įstatymas įsigalios 2026 metais, tačiau praėjusiais metais Seimas jo nepriėmė. 

Atsižvelgiant į šių pakeitimų svarbą ir poveikį miškų apsaugai, ūkininkavimui bei visuomenės interesams, ypatingas dėmesys skirtas viešam šio projekto derinimui ir grįžtamajam ryšiui. Siekdama užtikrinti, kad Miškų įstatymo projektas būtų visapusiškai subalansuotas ir atitiktų tiek aplinkosaugos, tiek socialinius bei ekonominius interesus, Aplinkos ministerija 2025 m. kovo–balandžio mėnesiais vykdė išsamų viešą projekto derinimą.

Į diskusijas buvo įtrauktos suinteresuotos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, miškininkų bendruomenė ir aplinkosaugininkai. Gautos 29 išvados dėl miškų grupių perskirstymo, ūkinės veiklos apribojimų, lankymosi taisyklių bei kompensacijų mechanizmo. Į daugumą pastabų buvo atsižvelgta – projekto nuostatos peržiūrėtos ir koreguotos, siekiant sukurti teisinį pagrindą, kuris būtų aiškus, sąžiningas ir ilgam laikui užtikrintų Lietuvos miškų darnų naudojimą ir apsaugą.