Trečiadienis, 29 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Aliuvinių miškų karalystė

www.alkas.lt
2025-05-13 11:00:00
0
Aliuvinių miškų karalystė | vstt.lrv.lt nuotr.

Aliuvinių miškų karalystė | vstt.lrv.lt nuotr.

       

Aliuviniai miškai (91E0*) yra vienas vertingiausių Europos Bendrijos saugomų natūralių buveinių rūšių. Jie įsikūrę upių ir upelių slėniuose, šaltiniuotuose plotuose, paežerėse ant trąšios, užmirkstančios dirvos.

Šie miškai formuojasi laidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose, todėl neišsilaiko ten, kur vanduo stovi nuolat. Juos kasmet užlieja pavasario potvyniai, o augavietėse dėl didelio azoto kiekio klesti nitrofiliniai žoliniai augalai.

Žemaitijos nacionaliniame parke aliuviniai miškai užima apie 27,6 hektaro plotą. Jie aptinkami nedideliais lopinėliais palei Uošnos, Juodupio, Šilinės ir kitus upelius.

Aliuviu dar kitaip vadinamos upių sąnašos. Po kiekvieno upės potvynio paliekamas naujas nuosėdų sluoksnis, kuris ilgainiui formuoja itin derlingą dirvožemį.

Nors dideli sąnašų klodai susidaro prie didelių upių, aliuvinių dirvožemių bruožų turi ir šaltiniuoti paupių šlaitai ar net pasausinti raistai. Šie dirvožemiai nerūgštūs, organiškai turtingi, azoto gausūs ir itin laidūs – tikra ūkininko svajonė. Ant jų klesti 91E0* rūšies buveinės.

Išsamiai apie Aliuvinius miškus (91E0*)

Juodalksnis – klampynių karalius

Pagrindinius šių miškų ardus sudaro juodalksniai ir uosiai, dažnai sutinkami ir gluosniai, rečiau – baltalksniai, guobos, klevai ir vinkšnos. Juodalksnis, pagrindinė aliuvinių miškų medžių rūšis, auga greitai ir gali pasiekti iki 34 metrų aukštį, o gyventi iki 200 metų.

Šio medžio mediena, ilgai mirkdama vandenyje, tampa itin patvari, todėl naudojama povandeninėms konstrukcijoms. Juodalksnis gerina dirvožemį, nes ant jo šaknų esančios bakterijos fiksuoja azotą, tačiau gausus juodalksnių sąžalynų paplitimas gali skatinti mažų vandens telkinių eutrofikaciją.

Galime pasidžiaugti, kad parke yra išskirtinių medžių, kurie paprastai sutinkami aliuvinių miškų buveinėse. Tai Paparčių juodalksnis – gamtos paveldo vertybe paskelbtas medis, kurio kamieno apimtis siekia net 4,75 metro 1,3 metro aukštyje.

O Platelių dvaro parko šiaurinėje dalyje, vadinamoje Dvaro sodu, auga Platelių vinkšna. Vinkšna paskelbta gamtos paveldo vertybe 1997 m., o 2000 m. – gamtos paminklu. Lietuvių mitologijoje šis medis buvo siejamas su mirusių moterų sielų prieglobsčiu.

Aliuviniai miškai | Asociatyvi AM nuotr.
Aliuviniai miškai | Asociatyvi AM nuotr.

Miško paklotės augalija

Žemės paklotėje aliuviniuose miškuose vyrauja trąšias dirvas mėgstantys augalai, tokie kaip vingiorykštės, dilgėlės, apyniai, daugiametės blizgės ir gausybė kitų. Šie augalai prisitaikę prie užmirkimo: jie geba greitai augti, didinti lapų plotą, sukaupti daugiau chlorofilo ir sparčiai fotosintetinti.

Tokios rūšys kaip dantenės, kantenės, raudonstiebiai snapučiai ar blužnutės anksti žydi ir subrandina gausybę sėklų. Jie nesivaržo dėl azoto tiesiogiai, bet sėkmingai išgyvena šešėlyje ir drėgmėje.

Nusausinus aliuvinius miškus, šiose buveinėse greitai plinta azotui imlios rūšys – dilgėlės, avietės, kemerai, gervuogės. Didžioji dilgėlė net laikoma azoto pertekliaus indikatoriumi.

Pražangialapė blužnutė yra vienas iš įdomesnių augalų sutinkamų aliuvinio rūšių miškų buveinėse. Šis augalas pražysta anksti pavasarį. Jų šviesiai žalsvas žydėjimas išsiskiria dar nespėjus sužaliuoti aukštesnei augmenijai.

Buveinės stabilumą rodo kita rečiau aptinkama rūšis – aukštoji gegūnė. Ji gali augti tik simbiozėje su mikoriziniais grybais, todėl dirvožemis turi būti neliestas ilgus metus. Ji dažniausiai randama šviesesnėse, šaltiniuotose aliuvinių miškų vietose.

Gražioji pilkoji meleta

Aliuviniuose miškuose galima aptikti ir pilkąją meletą– retą geninių šeimos paukštį, kuris peri drevėtuose medžiuose, dažniausiai juodalksniuose ir drebulėse. Šių paukščių buvimas laikomas svarbiu drėgnų lapuočių miškų ekosistemų būklės rodikliu.

Apsauga

Aliuvinių miškų kokybei itin svarbus natūralus hidrologinis režimas. Pavienių medžių iškirtimas šių miškų struktūrai didelės žalos nedaro, tačiau plynkirtės, netinkami sanitariniai kirtimai, dirvos ruošimas želdinimui ir negyvos medienos šalinimas stipriai pažeidžia buveinę.

Todėl leidžiami tik atrankiniai ir specialieji kirtimai, kurių metu išsaugomi gyvybingi uosiai, pavienės liepos, guobos, klevai ir gluosniai.

Aliuviniai miškai estetiškai patraukliausi pavasarį, kai augmenija dar nespėjusi suvešėti. Šiltuoju laikotarpiu juos sunku lankyti dėl gausių žolynų ir klampių šlapynių. Vis dėlto tai išskirtinės gamtinės vertės teritorijos, atspindinčios sudėtingus ekologinius procesus ir reikalaujančios išskirtinės apsaugos.

Miške vykstantys procesai nėra atsitiktiniai – jie yra sudėtingi, painūs, priklausomi nuo daugybės veiksnių. Stebėdami, kokios rūšys kur klesti, galime geriau suprasti, kaip skirtingos sąlygos lemia biologinę įvairovę ir ekosistemų struktūrą. Lankantis miške verta stabtelėti, apsidairyti ir patyrinėti.

Gal įdėmesnis žvilgsnis padės geriau suprasti, kodėl yra reikalinga jautrių buveinių apsauga ir paskatins aktyvesnį domėjimąsi gamta.

Parengta pagal Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Senasis uosis įgavo stiprybės
  2. Žinovai įvertino Stelmužės ąžuolo būklę
  3. Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  4. Nuo Žemaitijos kalvų
  5. Žalieji kupolai jau nacionaliniuose parkuose
  6. Tvarkoma Purvių atodangos teritorija
  7. Plateliuose – pasakiškas šeštadienis legendų pasaulyje
  8. „Miško burtai“ į Žemaitijos mišką pritraukė didžiulį dalyvių būrį
  9. Kviečia gamtos šventė visai šeimai „Miško burtai 2024“
  10. Išrinkime įdomiausią saugomą valstybės eglę
  11. Kviečia pojūčių teatras gamtoje
  12. Senoliui Stelmužės ąžuolui teiks pagalbą
  13. Balandžio 23-ioji – Lietuvos nacionalinių parkų gimtadienis
  14. Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės
  15. Žemaitijoje aptikta nevietinė grybų rūšis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasienis
Lietuvoje

Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui

2025 10 29
Pinigai
Lietuvoje

Siūloma aiškesnė VDU apskaičiavimo tvarka

2025 10 29
Mokykla, telefonas
Lietuvoje

Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles

2025 10 29
Būstas
Lietuvoje

Teikiamas trijų įstatymų paketas, palengvinsiantis būsto įsigijimą jaunimui

2025 10 29
Vėlinės
Gamta ir žmogus

Vėlinių iššūkiai vairuotojams: kamščiai, plikledis ir neatidūs pėstieji

2025 10 29
Kelio darbai
Lietuvoje

Ruošiamasi kelio Klaipėda–Radailiai–Kretinga atnaujinimui

2025 10 29
Savivaldybių aplinkosaugos reitingas
Gamta ir ekologija

Žaliausias Lietuvos miestas – Alytus

2025 10 29
Telefonas
Gamta ir žmogus

„Telia“: Lietuva užveria vartus telefoniniams sukčiams

2025 10 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Draugų prisiminimai apie Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino
  • Naivus klausimas apie Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui
  • No more apie Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje
  • +++ apie Z. Vaišvila. Referendumas – ir mūsų įrankis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui
  • Siūloma aiškesnė VDU apskaičiavimo tvarka
  • Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles
  • Teikiamas trijų įstatymų paketas, palengvinsiantis būsto įsigijimą jaunimui

Kiti Straipsniai

Mokykla, telefonas

Mokyklos privalės nusistatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles

2025 10 29
Savivaldybių aplinkosaugos reitingas

Žaliausias Lietuvos miestas – Alytus

2025 10 29
Lietuviškos Vėlinės. Rež. J. Skšyvanekas (Skrzywanek)

Lapkritį „Lietuviškos Vėlinės“ – Jakūbo Skšyvaneko spektaklio pristatymas Kauno dramos teatre

2025 10 29
Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrimai

Išskirtinėje devyniasdešimties metų senumo juostoje – Apuolės piliakalnio archeologiniai tyrimai

2025 10 29
Ignalinoje vyko 30-oji teatrų šventė

Ignalinoje vyko 30-oji teatrų šventė

2025 10 29
Kontrabanda

Prezidentas su M. Riute aptarė Baltarusijos hibridines atakas

2025 10 29
Šliūpų šeima (Jonas, Vytautas, Grasilda), 1936 m. Kaunas

Vytautas Jonas Šliūpas – tarp Palangos, Amerikos ir šeimos atminties: 95-osioms gimimo metinėms

2025 10 28
„Sengirės fondas“

Pirmieji Lietuvos verslai jungiasi prie „1% for the Planet“ judėjimo

2025 10 28
Mokomoji stotelė prie LNM Istorijų namų

LNM Istorijų namai kviečia pažinti etnografiją per žaidimą

2025 10 28
Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“

KTU SAF docentas Vytautas Baltus pretenduoja į architektūros „Oskarą“: sužavėjo projektuota sodyba Gaižėnų kaime

2025 10 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Draugų prisiminimai apie Netekome žymaus teatro ir kino aktoriaus, bardo Kosto Smorigino
  • Naivus klausimas apie Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktai su Baltarusija uždaromi mėnesiui
  • No more apie Sėkminga Lietuvos saugumo agentų operacija komunistų partijos vadovybėje
  • +++ apie Z. Vaišvila. Referendumas – ir mūsų įrankis
  • +++ apie Teikiamas trijų įstatymų paketas, palengvinsiantis būsto įsigijimą jaunimui
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Laivas „Lokys“

Naujasis KJP laivas „Lokys“ įvestas į rikiuotę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai