Statistika rodo, kad reikšminga dalis vagysčių ir kitų su turtu susijusių incidentų įvyksta ne dėl apsaugos priemonių stokos, o dėl jų netinkamo naudojimo. Remiantis naujausiais duomenimis, net iki 15 proc. vagysčių įvyksta todėl, kad signalizacija nebuvo įjungta arba jos įranga buvo pasenusi, neveikianti ar netinkamai prižiūrėta.
„Šis faktas atskleidžia paradoksalią padėtį – gyventojai investuoja į apsaugos sistemas, siekdami užtikrinti savo turto ir artimųjų saugumą, tačiau neretai šių sistemų galimybės lieka neišnaudotos. Neįjungtos signalizacijos, sugedę jutikliai ar net nežinojimas, kad sistema nebeveikia, lemia tai, jog turint technines priemones realiai niekas nesaugoma“, – praktinėmis žiniomis dalijasi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Kas išduoda netinkamą apsaugos sistemos veikimą?
Pasak saugos eksperto D. Pociaus, vien įsirengti apsaugos sistemą nepakanka. Norint užtikrinti ilgalaikį saugumą, būtina ne tik ją reguliariai tikrinti, bet ir, laikui bėgant, atnaujinti, nes pasenusios sistemos gali prarasti savo efektyvumą. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į kelis esminius veiksnius, kurie signalizuoja apie netinkamą namų apsaugos sistemos veikimą:
Jautrumą praradę jutikliai ir netikslius vaizdus perduodančios kameros
Vieni pagrindinių apsaugos sistemos komponentų yra jutikliai. Jie yra pirmieji, turintys reaguoti į įsilaužimą ar kitus pavojus. Tačiau laikui bėgant šie įrenginiai gali prarasti jautrumą, o tai gali lemti, kad sistema neužfiksuos įsibrovėlio judesių. Reikia žinoti, kad jei kažkuris jutiklis neveikia, tai jis neperduoda signalo į apsaugos sistemos centralę, tad ta zona ar patalpa tampa nesaugoma, nepriklausomai nuo to, kad kitų zonų jutikliai veikia be priekaištų. Tokiu atveju, vagiui patekus į zoną, kur jutiklis neveikia, signalizacija neperduos pavojaus signalo saugos tarnybai ir įsibrovėlis be jokių kliūčių galės „darbuotis“ jūsų namuose.
Vaizdo kameros taip pat yra svarbi apsaugos priemonė, tačiau pasenusios, nenuvalytos, prastai veikiančios kameros gali neužfiksuoti įsibrovėlio veido ar kitų svarbių detalių, kurios padėtų greičiau išaiškinti nusikaltimą.
Sutrikęs signalizacijos garsas
Ne mažiau svarbus apsaugos sistemos komponentas yra garsinis signalas. Jei signalizacijos garsas veikia netinkamai, pavyzdžiui, yra per tylus arba apskritai neveikia, tai gali lemti, kad net ir įvykus įsilaužimui, nusikaltėlis nebus pakankamai išgąsdintas, o kaimynai ir aplink esantys žmonės pavojaus signalo neišgirs. Tai gali būti kritinė klaida, nes signalizacijos garsas dažnai veikia kaip pirmas įspėjimas tiek savininkams, tiek aplinkiniams.
Klaidingi pavojaus signalai
Pasenusios sistemos gali suveikti ir nesant realios grėsmės, pavyzdžiui, prabėgus mažam gyvūnui ar papūtus stipresniam vėjo gūsiui. Siekiant išvengti klaidingų pavojaus signalų kai kurie namų šeimininkai ne tvarko gedimą, o tiesiog atjungia tokius jutiklius, tačiau toks neapgalvotas sprendimas ne tik sumažina apsaugos sistemos efektyvumą, bet ir sukuria imituotą saugumo jausmą.
Be to, nuolatiniai klaidingi signalai ilgainiui mažina gyventojų pasitikėjimą apsaugos sistema. Tokiu atveju gyventojai į pavojaus signalus nebereaguoja rimtai ir gali atmesti realią grėsmę traktuodami kaip dar vieną nereikšmingą signalą.
Pasenusi technika riboja šiuolaikinių namų saugumą
Kita aktuali problema – senesnės kartos apsaugos sistemos dažnai nėra suderinamos su šiuolaikinėmis technologijomis, o tai ženkliai apriboja jų funkcionalumą.
Kaip teigia „Ekskomisarų biuras“ saugos specialistas D. Pocius, daugelis tokių apsaugos sistemų neturi integracijos galimybės su mobiliosiomis programėlėmis, todėl jų valdymas per atstumą tampa sudėtingas ar net neįmanomas. Be to, jos dažnai nepalaiko integracijos su išmanių namų sistemomis ir negali būti susietos su išmaniaisiais durų skambučiais, garažo vartų atidarymu, apšvietimo ir šildymo valdymu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais. Tokie apribojimai ne tik kelia nepatogumų, bet ir trukdo efektyviai užtikrinti visapusišką namų saugumą bei automatizuotą valdymą.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad senesnio tipo apsaugos sistemos dažnai nesuteikia galimybės gauti pranešimų realiuoju laiku. Tokiais atvejais namų šeimininkai negali nuotoliniu būdu stebėti, kada sistema buvo įjungta ar išjungta, kada atlikti testavimo veiksmai ar fiksuoti pavojaus signalai.
Naujos kartos sistemos dera su moderniu interjeru
„Pastebime, kad mūsų klientams ne mažiau svarbus ir estetinis apsaugos sistemų vaizdas. Įranga turi derėti su namų interjeru, atspindėti kliento lūkestį turėti jaukius, elegantiškus ir stilingus namus. Deja, senesnės sistemos, stokojančios modernumo, šiuolaikiškame interjere neretai gadina vaizdą“, – teigia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.
Pasak jo, dažnu atveju senos apsaugos sistemos turi dideles, gremėzdiškas centrales, kurias tenka slėpti spintose ar specialiai tam pritaikytose vietose. Be to, kai kurių gamintojų įrenginiai tiesiog nesiderina prie šiuolaikinių interjero sprendimų tiek savo forma, tiek spalvine gama ar apdailos medžiagomis.
„Svarbu paminėti ir tai, kad senesnės apsaugos sistemos ne tik atrodo neestetiškai, bet ir jų valdymas yra paremtas mygtukais, kai tuo tarpu modernios sistemos dažniausiai yra valdomos išmaniu liečiamu ekranu ar mobiliąja programėle“, – apibendrina D. Pocius.
Parengta „Ekskomisarų biuro“ pranešimą
