Penktadienis, 17 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Namų saugumui – ir dirbtinis protas

www.alkas.lt
2023-09-09 07:38:26
26
PERŽIŪROS
0
Namų apsauga | ekskomisarai.lt nuotr.

Namų apsauga | ekskomisarai.lt nuotr.

Gyvename laikais, kuomet technologijų pažanga neaplenkia jokios srities – ar tai būtų buities prietaisai, ar namų apsaugos sistemos. Kaip pasakoja saugos specialistas Žilvinas Andrulis – objektų saugumui užtikrinti naudojami net bepiločiai ir dirbtinis protas, o šios priemonės netruko pasiekti ir Lietuvos rinkos.

Praneša apie nepažįstamus veidus

Keletą pastarųjų metų JAV žaibiškai populiarėja išmaniosios spynos, kuriose įdiegtos kameros bei veido atpažinimo sistema, o pačią spyną galima valdyti ir stebėti nuotoliu.

„Tokios pažangios apsaugos priemonės naudoja biometrinių duomenų ir dirbtinio proto derinį, jog užrakintų arba atrakintų jūsų duris. Šios futuristinės spynos atpažįsta ne įprastą raktą ar kodą, kurį galėtų sužinoti atsitiktiniai asmenys – jos naudoja veidų registrą, kurį jūs patys esate sukūręs. Toks sprendimas gerokai sumažina galimą riziką, jog nepageidaujami asmenys pateks į objektų vidų su pamestais ar pavogtais raktais“, – sako „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Ž. Andrulis.

Kaip toliau pasakoja saugos ekspertas, namų saugumui užtikrinti pasitelkiami netgi dronai, kurie dėl savo galimybių ir universalumo gali suteikti gerokai daugiau duomenų nei tradicinės stacionarios kameros.

„Toks stebėjimo būdas itin palengvina didesnių teritorijų priežiūrą. Dronuose sumontuotose vaizdo kamerose naudojamas naktinio matymo termovizinis režimas, leidžiantis net ir tamsiu paros metu teritorijas stebėti tarsi šviesoje. O visus duomenis apdoroja dirbtinis intelektas, kuris sugeba identifikuoti pašalinius asmenis arba neteisėtus jų veiksmus ir apie tai pranešti saugos tarnybai bei savininkui“, – pastebi pašnekovas.

Jo teigimu, dirbtinio intelekto technologijų dėka namų saugos srityje įvyko tikras proveržis – šis sprendimas analizuoja realiuoju laiku filmuotą medžiagą bei geba atskirti įprastą veiklą nuo pavojingos. Nustačius stebimos teritorijos ribas bei patruliavimo intervalus, dronai patys savarankiškai vykdo patikrinimus, tačiau jų valdymą nesudėtingai gali perimti žmogus ir savo nuožiūra patikrinti kitas vietas.

„Mano manymu, apsaugos dronų ateitis itin daug žadanti. Tai gali tapti neatsiejama namų apsaugos sprendimų dalimi, siūlysiančia aukščiausio ir efektyviausio lygio objekto apsaugą. Be to, jau dabar toks stebėjimo būdas telpa į gerokai mažesnius finansinius kaštus, nei, pavyzdžiui, didelėje gamybinėje teritorijoje įrenginėti stacionarias stebėjimo kameras bei samdyti apsaugos darbuotoją“, – privalumus vardija Ž. Andrulis.

Ar jūs pavojuje, spręs algoritmas

Kaip toliau pastebi elektroninės saugos ekspertas, nors dirbtinis protas jau kurį laiką yra madingas žodis, galbūt per daug ir ne visuomet tikslingai vartojamas viešojoje erdvėje, tačiau tai – namų saugumo ateitis. Dėka nustatytų algoritmų, ši priemonė nuolatos tobulėja bei pradeda suprasti, kuomet jūsų namuose vyksta tai, kas neturėtų vykti.

„Dėka DI, apsaugos sistemos sugeba atskirti namuose esančius žmones – pavyzdžiui, vaikšto jūsų šeimos narys ar įsibrovėlis. Tai ne tik atbaido potencialius ilgapirščius, bet ir sumažina klaidingų pavojaus signalų skaičių”, – pasakoja ekspertas.

Galiausiai Ž. Andrulis, kalbėdamas apie šiuolaikinius sprendimus namų apsaugoje, išskiria dar vieną terminą – daiktų internetą (IoT). Tai leidžia įvairių prietaisų jutikliams susijungti į centrinę sistemą, kurią galima sistemiškai valdyti nuotoliniu būdu, taip atveriant begalę saugumo galimybių.

„Gali skambėti jog tai per daug sudėtinga ar net nesaugu, jog jūsų namai – nuo durų, apšvietimo, iki vaizdo kamerų bei įvairių jutiklių – keliasi į internetą, tačiau technologinė pažanga leidžia jaustis užtikrintiems dėl saugaus ir patikimo sistemų veikimo. Jau dabar namuose šeimininkai gali nuotoliu valdyti šviesas, šildymą, užraktus, vandens jutiklius, vaizdo kameras, apsaugos sistemas, o to dėka galime namus palikti kaip niekad saugius“, – teigia specialistas.

Saugumo revoliucija

Kaip prisimena Ž. Andrulis, kuomet prieš tris dešimtmečius „Ekskomisarų biuras“ Lietuvoje pradėjo savo veiklą, namų saugumo samprata buvo visai kitokia, nei yra dabar. Tuomet daugiausia dėmesio buvo skiriama tradiciniams metodams, tokiems kaip spynos, grotos bei laidinėms apsaugos sistemoms, kurių technologinė pažanga nuo šiuolaikinių belaidžių apsaugos sistemų skiriasi tiesiog šviesmečiais.

„Visus tuos metus ne tik stebėjome, kaip kinta saugumo lygis lietuvių namuose, bet ir patys svariai prisidėjome prie šio virsmo. Šiandien turime bene pažangiausią stebėjimo sistemą – Stebėjimo ir valdymo centrą, kuris nepertraukiamai veikia visą parą bei esame sukūrę mobiliąją programėlę „Būk ramus“ – ji leidžia namų savininkams nuotoliniu būdu valdyti savo apsaugos sistemas bei kilus pavojui, vienu mygtuko paspaudimu išsikviesti greitojo reagavimo ekipažą“, – pasakoja jis.

Dėka pažangių technologijų, kuomet į visumą susijungia judesio jutikliai, vaizdo analitika, dirbtinis protas bei žmogiškasis faktorius – greitojo reagavimo ekipažas – į grėsmes reaguojama itin operatyviai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Namų saugumą užtikrina ne tik spyna
  2. Į namų saugumą reikia žiūrėti visapusiškai
  3. Daugėja žmonių, kuriems nerūpi namų saugumas
  4. Statistika, kuri nustebins: kas dažniausiai kėsinasi į mūsų turtą?
  5. Namus nuo vagių apsaugo ne tik kameros ir užrakintos durys: atbaido lojantys šunys bei akyli kaimynai
  6. Trys dalykai, kuriuos namuose reikėtų patikrinti norint išvengti nelaimių
  7. Geležinkelio stotyse diegiama nauja sistema
  8. Namas svabu ne tik jaukumas, bet ir saugumas
  9. Atvykstant iš Kinijos – daugiau atsargumo
  10. Atostogoms ir kasdieniams rūpesčims – nepakeliui

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilnius
Lietuvoje

Lietuva įsibėgėja DI lenktynėse: ar jau mokame šį greitį paversti verte?

2026 07 17
Pilies gatvė (dabar šioje vietoje Konstantino Sirvydo skveras)
Istorija

J. Bulhakas: nuotraukose amžiams išsaugotas „dvariškas“ Vilnius

2026 07 17
Skelbiamos tautinio drabužio varžytuvės „Išausta tapatybė“
Etninė kultūra

Išauskime savo tapatybę: skelbiamos lietuvių tautinių rūbų varžytuvės

2026 07 17
Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui
Lietuvoje

Reikalavimai pagrindiniam ir viduriniam išsilavinimui įgyti nesikeis

2026 07 17
Kariuomenės operacija Baltijos jūroje
Lietuvoje

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo kariuomenės operaciją Baltijos jūroje

2026 07 16
H. Manto
Lietuvoje

Klaipėdoje pradedami H. Manto gatvės asfaltavimo darbai

2026 07 16
vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

VRK nutraukė Marijampolės mero Povilo Isodos įgaliojimus

2026 07 16
Atliekų tvarkymo aikštelė
Lietuvoje

PAGD prie atliekų tvarkymo gamyklos Vilniuje rengia budėjimą

2026 07 16
Atliekų konteineriai
Lietuvoje

Ministerija ragina kuo greičiau spręsti atliekų problemą

2026 07 16
Žvyrkelių laistymas
Gamta ir žmogus

Mažinamas žvyrkelių dulkėtumas

2026 07 16
Theunboundedspirit.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Palangos paplūdimiuose gyvūnų šeimininkai raginami laikytis taisyklių

2026 07 16
Sveikata
Lietuvoje

Ilgalaikės priežiūros specialistams skirta daugiau laiko pasirengti naujiems reikalavimams

2026 07 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aistė apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Ogi apie Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams
  • Ogi apie Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams
  • Ogi apie Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva įsibėgėja DI lenktynėse: ar jau mokame šį greitį paversti verte?
  • J. Bulhakas: nuotraukose amžiams išsaugotas „dvariškas“ Vilnius
  • Išauskime savo tapatybę: skelbiamos lietuvių tautinių rūbų varžytuvės
  • Naujos kartos medžiagos: kodėl inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos?

Kiti Straipsniai

Vilnius

Lietuva įsibėgėja DI lenktynėse: ar jau mokame šį greitį paversti verte?

2026 07 17
Kariuomenės operacija Baltijos jūroje

Lietuvos ir Latvijos Prezidentai stebėjo kariuomenės operaciją Baltijos jūroje

2026 07 16
Mindaugas Sinkevičius

Vyriausybės vadovas M. Sinkevičius kalbėjosi su Estijos ir Latvijos kolegomis

2026 07 15
Edgaras Rinkevičius ir Gitanas Nausėda

Vilniuje susitiko Lietuvos ir Latvijos prezidentai

2026 07 15
Priedanga

Patvirtintas valstybės lygio gyventojų evakavimo planas

2026 07 14
Elektra

ESO primena kasant žemę laikytis saugumo

2026 07 13
Dirbtinis intelektas

Įkėlėte nuotrauką į „Instagram“? Ji gali būti panaudota kuriant naujus DI vaizdus

2026 07 11
Klaipėdos uostas

Atnaujinta uosto laivų eismo stebėjimo ir valdymo sistema

2026 07 10
Vaikai prie kompiuterio

Ministerija parengė priemones vaikų saugumui internete stiprinti

2026 07 10
Mokslas

Kai DI atranda per kelias dienas, o mokslui prireikia metų: kur stringa mokslo revoliucija?

2026 07 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Aistė apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Ogi apie Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams
  • Ogi apie Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams
  • Ogi apie Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams
  • Nuomonė apie Vilnius daugiau dėmesio skirs miesto medžiams
Kitas straipsnis
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai