Penktadienis, 27 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Atidarytas pirmasis šalyje populiacinis biobankas

www.alkas.lt
2025-03-31 15:10:00
0
Populiacinis biobanko atidarymas

Populiacinis biobanko atidarymas | VU nuotr.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslų centre oficialiai atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jo dalyviais kviečiami tapti visi Lietuvos gyventojai, įskaitant vaikus. Pasak biobanko įkūrėjų, tai kiekvieno iš mūsų pilietinė pareiga siekiant prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslų centre pirmadienį perkirpta simbolinė atidarymo juostelė, žyminti istorinį įvykį Lietuvos medicinos mokslui. Universitete pradeda veikti pirmasis populiacinis biobankas – licencijuota ir strategiškai svarbi mokslo infrastruktūra. Populiaciniame biobanke bus kaupiama, saugoma ir tyrinėjama unikali mūsų tautos biologinių mėginių kolekcija ir kiti sveikatos duomenys.

Istorinis momentas: paimti pirmieji biobanko kraujo mėginiai

Atidarymo renginio metu buvo paimti ir pirmieji populiacinio biobanko dalyvių kraujo mėginiai. Tarp pirmųjų, davusių savo kraujo mėginius biobanko moksliniams tyrimams, buvo Vilniaus universiteto rektorius, prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Dalius Jatužis, sveikatos apsaugos viceministras Danielius Naumovas, šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto prof. Vytautas Kasiulevičius, disko metikas, olimpinis, Pasaulio ir Europos čempionas, Seimo narys Virgilijus Alekna, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dramaturgas ir režisierius Marius Ivaškevičius, renginių režisierius Aurimas Kamantauskas, televizijos ir radijo laidų vedėja, moderatorė Živilė Kropaitė-Basiulė ir kt.

Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. Giedrė Kvedaravičienė vylėsi, kad ateityje populiacinio biobanko dalyviais taps didelė dalis Lietuvos gyventojų. Savo kalboje ji kvietė biobanko dalyviais tapti visus Lietuvos piliečius, pažymėdama, kad tai – unikali galimybė kiekvienam gyventojui asmeniškai prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo.

„Norėčiau pabrėžti, kad populiacinio biobanko sėkmė priklausys nuo mūsų visų. Čia svarbus kiekvienas dalyvis, nes kuo gausesnę biologinių mėginių kolekciją sukaupsime, tuo daugiau vertės mūsų mokslui turėsime.

Kreipiuosi į visus: mokslo ir akademinę bendruomenę, Vilniaus universiteto alumnus, medikus, mokytojus, sportininkus, kultūros darbuotojus, žurnalistus ir visus Lietuvos gyventojus. Tapkite populiacinio biobanko dalyviais – kiekvieno jūsų indėlis yra be galo svarbus. Visi kartu kurkime sveikesnę Lietuvą – dėl savęs ir dėl kitų, būsimų mūsų šalies kartų“, – kalbėjo Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. G. Kvedaravičienė.

Pasak dr. G. Kvedaravičienės, sėkminga biobanko veikla nebus įmanoma ir be rėmėjų finansinės  paramos, tad ji vylėsi, kad verslo bendruomenė taip pat prisidės prie prasmingos biobanko veiklos.

Vienu pirmųjų biobanko rėmėjų tapo labdaros ir paramos fondas „Ateities biomedicinos fondas“. Mokslininkus finansuojančio fondo steigėjas prof. Arvydas Janulaitis atidarymo metu įteikė biobankui 20 tūkst. EUR paramos čekį.

„Akivaizdu, kad tai yra vienas iš būtinų sveikatos priežiūros sistemos elementų, atliepiantis būtinybę vystyti personalizuotą mediciną Lietuvoje“, – apie populiacinio biobanko įkūrimą teigė  prof. A. Janulaitis, laikomas moderniosios biotechnologijos pradininku Lietuvoje.

 Kas ir kaip gali tapti biobanko dalyviais

Tapti populiacinio banko dalyviais kviečiami visi Lietuvos gyventojai, įskaitant vaikus nuo gimimo (esant abiejų tėvų ir globėjų sutikimui). Gyventojai, norintys tapti biobanko dalyviais, kviečiami registruotis tinklalapyje https://biobankas.mf.vu.lt/, patvirtinti sutikimą tapti biobanko dalyviu ir užpildyti klausimyną. Duoti kraujo mėginį bus galima biobanko laboratorijoje VU MF Medicinos mokslo centre, Vilniuje, arba biobanko partnerių tinklui priklausančiose „Rezus“ sveikatos priežiūros įstaigose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Ateityje, biobanko veiklai plečiantis, tai bus galima padaryti ir kituose miestuose bei sveikatos priežiūros įstaigose.

Populiaciniame biobanke bus renkami, saugomi ir valdomi visų sveikų ir kritinėmis ligomis (pvz., onkologiniais susirgimais) nesergančių Lietuvos gyventojų biologiniai mėginiai ir sveikatos informacija. Taip pat šiame biobanke bus  kaupiami retomis ligomis sergančių gyventojų biologiniai mėginiai. Kritinėmis ligomis sergančių pacientų mėginius kaupia kiti Lietuvoje veikiantys ligų biobankai.

Šiuo metu biobanke pradedami rinkti ir saugoti Lietuvos populiacijos kraujo mėginiai. Ateityje, remiantis visuomenės ir medicinos mokslo poreikiais, planuojama rinkti ir kitus biologinius mėginius.

Biobanko veiklai vykdyti yra suteikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos licencija. Biobanke surinkti gyventojų sveikatos duomenys bus saugomi Vilniaus universiteto tinklo duomenų saugyklose ir serveriuose, laikantis griežčiausių duomenų apsaugos reikalavimų.

Pažymima, kad visi duomenys apie biobanko dalyvius yra konfidenciali – mokslininkai ar tyrėjai neturės prieigos prie biobanke dalyvaujančių žmonių tapatybę identifikuojančių duomenų. Biobanke saugomi ėminiai bus koduoti, o mokslininkams, vykdantiems tyrimus Lietuvoje, prieiga prie jų bus suteikta tik gavus Lietuvos bioetikos komiteto arba regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą.

Gyventojų dalyvavimas biobanke yra savanoriškas ir galimas tik pasirašius sutikimą. Gyventojui išreiškus pageidavimą, tyrimų metu gaunama sveikatai svarbi informacija gali būti pateikta jo šeimos gydytojui ar pačiam gyventojui asmeniškai.

Be to, kiekvienas biobanko dalyvis galės bet kada atšaukti savo sutikimą dalyvauti biobanko veikloje be priežasties.

Biobanko duomenys gali padėti kovoti su labiausiai paplitusiomis ligomis

Biobankas veikia kaip duomenų biblioteka – mokslininkai gali naudotis jame sukauptais ėminiais ir sveikatos informacija, užuot kiekvienam tyrimui ieškoję naujų dalyvių.

Pasak mokslininkų, pirmasis šalies populiacinis biobankas ir jame žingsnis po žingsnio sukaupta unikali mūsų tautos biologinių mėginių kolekcija atvers didžiules galimybes medicinos mokslo pažangai bei visuomenės sveikatos gerinimui. Tai mums gali padėti sužinoti apie save daug naudingų duomenų.

„Pavyzdžiui, kad ir tai, kodėl mes, lietuviai, esame labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Biobankas atvers didžiules galimybes sveikatos prevencijai, skaitmeninės medicinos plėtrai ir personalizuotos medicinos principų diegimui klinikinėje praktikoje. Žengiame į naują erą Lietuvos medicinos moksle, o svarbiausia, kad aktyviais mūsų medicinos pažangos dalyviais dabar galės būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tam tereikės duoti savo kraujo mėginį“, – sako Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorė dr. G. Kvedaravičienė.

Kaip teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. R. Petrauskas, kiekvienas biologinis mėginys yra itin vertinga genetinė informacija, kurioje užkoduota ir mūsų tautos istorija bei ateities kartų sveikata.

„Tai didžiulis potencialas sveikatos prevencijai ir personalizuotos medicinos vystymui. Didžiuojuosi, kad Vilniaus universitetas tampa šios nacionalinės reikšmės mokslinės infrastruktūros namais.

Ne tik kaip Vilniaus universiteto rektorius, bet ir kaip pilietis šiandien su džiaugsmu tapsiu vienu pirmųjų populiacinio banko dalyvių ir kviečiu visus padaryti tą patį. Norėčiau palinkėti, kad dalyvavimas populiaciniame biobanke taptų garbinga mūsų visų pilietine pareiga. Mūsų visų indėliu dėl sveikesnės Lietuvos“, – populiacinio biobanko atidarymo metu pažymėjo VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Tuo tarpu VU Medicinos fakulteto dekanas prof. D. Jatužis atkreipia dėmesį, kad populiacinis biobankas gali iš esmės pakeisti mūsų suvokimą apie visuomenės sveikatą, gyvenimo kokybę, ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą.

Kaip rodo kitų šalių patirtis, panaudojant populiacinio biobanko duomenis ateityje gali būti kuriamos naujos pažangios technologijos bei dirbtiniu intelektu paremti įrankiai asmeninės sveikatos prognozavimui, ligų prevencijai ar jų valdymui.

„Nenuginčijamas faktas, kad mūsų visuomenė gyvens vis ilgiau. Tačiau kartu vis labiau suprantame, kad norime gyventi ne tik ilgiau, bet ir sveikiau, kokybiškiau.

Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas yra būtent tas įrankis, kuris atvers daug galimybių mūsų gyventojų kokybiškam gyvenimui skirtingais amžiaus tarpsniais užtikrinti – tai yra, siekti to, ką vadiname sveiku senėjimu. Tai ilgalaikis, ne vienų metų ir visų mūsų indėlio pareikalausiantis tikslas. Bet būtent čia yra didžiulė populiacinio biobanko stiprybė ir vertė“, – teigia VU Medicinos fakulteto dekanas prof. D. Jatužis.

VU profesorius V. Kasiulevičius: gyventojams dalyvauti biobanke yra naudinga

Pasak VU profesoriaus, šeimos gydytojo V. Kasiulevičiaus, dalyvavimas biobanke yra naudingas tiek mokslui, tiek eiliniam žmogui dėl įvairių priežasčių. Jo teigimu, biobanko duomenys paskatins perėjimą prie tikslesnės ir efektyvesnės medicinos.

„Visų pirma, biobanko dalyviai gauna grįžtamąjį ryšį apie savo sveikatos rodiklius – cholesterolio lygį, genetinius polinkius į tam tikras ligas ir kt. O tai leidžia imtis prevencinių veiksmų apsaugant sveikatą.

Pavyzdžiui, nuo 2000 metų veikiančio Estijos biobanko dalyviai gauna individualizuotus genetinius pranešimus, padedančius anksti nustatyti rizikas sveikatai. Tai skatina aktyvų požiūrį į sveikatą, o ne tik reagavimą į jau esamas problemas“, – sako V. Kasiulevičius.

Profesoriaus teigimu, eiliniam gyventojui dalyvavimas populiaciniame biobanke reiškia, kad ilgainiui jo gydymas gali tapti efektyvesnis, pigesnis ir labiau pritaikytas būtent jo genetiniam profiliui.

„Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės biobanko duomenys jau prisidėjo prie naujų vaistų nuo širdies ligų kūrimo. Dalyvaudami biobanke, gyventojai prisideda prie visuomenės gerovės – jų duomenys gali padėti išvengti epidemijų, geriau suprasti ligų plitimą ar net sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas per efektyvesnę prevenciją. Tai ypač aktualu mažesnėse šalyse, kaip Lietuva, kur genetinė įvairovė ribota, o vietiniai duomenys padeda spręsti specifines problemas.

Kita vertus, genetinė informacija gali atskleisti ir įvairias paveldimas rizikas, kurios aktualios ne tik pačiam dalyviui, bet ir jo vaikams ar vaikaičiams. Žinojimas apie polinkį į ligas (pvz., krūties vėžį ar diabetą) leidžia šeimoms imtis ankstyvų prevencinių priemonių“, – tvirtina V. Kasiulevičius.

Jis neabejoja, kad biobanko veiklai įsibėgėjus ir sukaupus pakankamai duomenų, tai gali reikšmingai pakeisti šeimos gydytojų kasdienybę ir jų darbo efektyvumą.

„Šeimos gydytojas, gavęs biobanke dalyvaujančio asmens sutikimą, galės naudotis biobanko duomenimis, siekiant nustatyti paciento genetinį polinkį į ligas (pvz., hipertenziją ar antro tipo diabetą). Remiantis biobanko sukaupti duomenys, gydytojas tokiu atveju galės pritaikyti pacientui individualizuotą prevencijos planą. Pavyzdžiui, jei biobanko duomenys parodys, kad tam tikroje populiacijoje yra dažna BRCA1 geno mutacija, gydytojas galės pasiūlyti ankstyvą krūties vėžio patikrą. Tai leis skirti tikslingus tyrimus ar vaistus.

Biobanko duomenys gali padėti kurti algoritmus ar rizikos modelius, kuriuos gydytojas galės naudoti kasdienėje praktikoje. Tarkime, remiantis Jungtinės Karalystės biobanko patirtimi, jau kuriami širdies ligų rizikos skaičiuotuvai, integruojantys genetinius ir gyvenimo būdo duomenis. Šeimos gydytojas galės greičiau identifikuoti rizikingus pacientus ir siųsti juos specialistams“,  – pažymi prof. V. Kasiulevičius.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VU Gyvybės mokslų centras pradeda COVID-19 mėginių tyrimus
  2. R. Šalaševičiūtė žada, kad bus kompensuojami vaistai nuo XXI a. epidemijos
  3. Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai drauge tiria žmogaus smegenis
  4. Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai
  5. Ateityje probiotikais bus galima gydyti daugybę ligų
  6. Kuria planą, kaip per 10 metų suvaldysime vėžį
  7. Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  8. Mokslininkai duomenis apie galimybių paso žalingumą perduos KT
  9. Po pandemijos: pokyčių tyrimas verčia sunerimti
  10. Britų atliktas tyrimas omega-3 rūgštis susiejo su geresniu miegu
  11. Lietuva pirmoji pasaulyje pradeda kurti unikalų vėžio gydymą
  12. Lietuvos mokslininkų naujas gaminys kovai su vėžiu sulaukė svarbaus įvertinimo
  13. Mokslininkai: po šiltų žiemų – iššūkiai dėl vandens išteklių
  14. Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?
  15. Žolę šunys ėda dėl kelių priežasčių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų
Užsienyje

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.
Istorija

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai | archyvai.lrv.lt nuotr.
Istorija

Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Naujienos

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Pinigai
Lietuvoje

Gynybos fondą papildys pajamos iš naujų šaltinių

2025 06 26
Seimas | Seimo kanceliarijos nuotr.
Lietuvoje

Keisis antroji pensijų kaupimo pakopa

2025 06 26
Liberalai
Lietuvoje

Liberalai mokesčių reformą vadina principų išdavyste

2025 06 26
Saulės elektrinė
Energetika

Saulės ir vėjo elektrines bus galima įrengti paprasčiau

2025 06 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Rimvydas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų
  • Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas
  • Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams
  • S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

Kiti Straipsniai

Lietuvos mokslų akademija | vu.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademija paskyrė stipendijas geriausiems jauniesiems mokslininkams

2025 06 27
Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Sveikata

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Telefonas

Kaip apsaugoti telefonus keliaujant užsienyje?

2025 06 24
Kokie pramanai sklando apie saldiklius?

Saldikliai: bijoti, ar vartoti?

2025 06 24
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
NKSC specialistai

NKSC: kaip apsaugoti save ir savo paskyras

2025 06 23
Daržovės, česnakai

Prieskoniai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai

2025 06 22
Dirbtinis intelektas

Didelis atvirumas su DI gali turėti nenumatytų pasekmių

2025 06 21
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Saulė ir sveikata: kaip suderinti saugumą ir malonumą

2025 06 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Rimvydas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • kacapy troliams apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda | sumin.lrv.lt nuotr.

Šiais metais bus tvarkoma 30 km krašto kelių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai