Šeštadienis, 10 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

www.alkas.lt
2021-01-19 10:00:44
72
PERŽIŪROS
5
Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

Mokslo centras | VU nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) su partneriu UAB „Eikos statyba“ pasirašė VU Medicinos fakulteto Mokslo centro pastato statybos darbų vykdymo sutartį, kuria pradedamas naujas išskirtinis projekto įgyvendinimo žingsnis. Mokslo centras Vilniaus Santariškių rajone esančiame Santaros slėnyje, kur jau veikia VU ligoninės Santaros klinikos, prisidės prie kitų medicinos bei farmacijos srityse veikiančių įmonių infrastruktūros plėtojimo. Centre atliktų tyrimų rezultatai galės būti greitai pritaikomi klinikinėje praktikoje diegiant naujus ir tobulinant esamus diagnostinius būdus, prisidedant prie sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimo.

Tarptautinio lygio projektas, kuris pagerins medicinos padėtį Lietuvoje

VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas įsitikinęs, kad šis projektas ne tik atveria naujų galimybių, bet yra svarbus ir dabartinės koronaviruso pandemijos akistatoje, kai specializuoti mokslo ir medicinos centrai turi itin didelę reikšmę: „Šis mokslo centras – labai svarbus infrastruktūrinis projektas, kuris sudaro prielaidas proveržiui sveikatos moksluose ir suteikia visiškai naujas galimybes tarpdalykiniam bendradarbiavimui. Statybos prasideda pandeminės krizės metu, kai naujo žinojimo ir naujoviškų technologijų poreikis kaip niekada akivaizdus.“

Pasak VU Medicinos fakulteto dekano prof. Algirdo Utkaus, naujasis mokslo centras bus skirtas ne tik medicinos mokslo fundamentiniams ir klinikiniams tyrimams vykdyti – pokytį pajus ir daugelis mokslininkų, kuriems smarkiai pagerės infrastruktūrinės darbo sąlygos ir atsiras galimybės dirbti su naujausia įranga, kurios įsigijimui pritarusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Pagaliau turėsime mokslo centrą, kuriame bus tikslingai tiriamos problemos, susijusios su žmonių sveikata, o tai svarbu ir valstybiniu, ir tarptautiniu lygmeniu. Permainos gerokai sustiprins Medicinos fakulteto mokslinę bazę, tikimės kokybiškos mokslinės gamybos augimo, užsienio talentų pritraukimo, o tai neabejotinai bus naudinga ne tik VU, bet ir visai Lietuvai. Be to, mokslo centre įvairių pakopų studentai turės galimybę atlikti savo mokslinius darbus – čia vyks akademinė veikla“, – apie atveriamas galimybes pasakojo prof. A. Utkus.

Sukurta mokslinių tyrimų infrastruktūra leis mokslinę veiklą vykdyti nauju kokybiniu lygiu ir kurti naujoves svarbiose mokslo kryptyse ir medicinos specializacijose. Bus sudarytos sąlygos atlikti darbus, nukreiptus į ligų priežasčių nustatymo, paveldimumo tyrimus, naujoviškus gydymo bei apsaugos būdus ir jų taikymą klinikinėje praktikoje.

„Šiuo metu pasaulyje itin daug dėmesio skiriama genetikos, genomikos sričiai, tad į tai, be abejo, yra atsižvelgta pastato projekte. Kai prieš 20 metų kilo tokio centro sumanymas, neturėjome net minčių apie farmacijos studijų programą ir vaistų tyrimus, o šiandien turime didelių norų plėtoti tyrimus būtent šioje srityje, ne tik medicinoje. Taigi per laukimo laikotarpį norai ir ketinimai šiek tiek keitėsi, tačiau esmė liko ta pati – naujasis mokslo centras yra labai reikalingas ir laukiamas“, – sako VU Medicinos fakulteto dekanas.

Centre bus sudarytos palankios sąlygos vykdyti tarpdisciplininius tyrimus, juos derinti su klinikiniais tyrimais. Atnaujinus ir sutelkus instrumentinę bazę ir biomedicinos mokslines protines galimybes aukščiausio lygio fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams vykdyti, bus padidintas mokslinės veiklos veiksmingumas – didės tarpdalykinių tyrimų apimtis, skelbimų ir citavimų skaičius, mažės mokslinių tematikų kartojimas, aktyvės žinių ir technologijų perdavimo ir komercinimo veiklos.

Naujos galimybės mokslininkams ir studentams

17 tūkst. kv. m ploto mokslo centre veiks Genetinių tyrimų centro, fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos, infekcinių ligų ir dermatovenerologijos, krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos, odontologijos, neurologijos ir neurochirurgijos, kitų klinikų specializuotų mokslinių laboratorijų kompleksas, atitinkantis aukščiausio lygio moksliniam ir bandomajam darbui keliamus technologinius reikalavimus. VU Plėtros departamento Projektų valdymo skyriaus vadovo Daumanto Gudelio teigimu, centro patalpos atitiks aukščiausio lygio reikalavimus ir naujoviškus sprendimus.

„Centro patalpų kompleksas atitiks ISO 6–8 švarumo klasę ir BSL2–BSL3 biologinės saugos lygį. Čia veiks širdies chirurgijos, kardiologijos ir angiologijos centras su operacinėmis, pažangiausia smulkių gyvūnų vaizdinimo aparatūra, gyvūnų laikymo patalpomis, bus įkurta vaistinė su ekstemporalių vaistų gamybos laboratorija. Mokslo centre numatytos konferencijų salės, auditorijos, konsiliumų, pasitarimų ir seminarų kambariai, kabinetai mokslininkams, doktorantams, bus įkurtas ir vaizduojamosios medicinos centras, praktinių užsiėmimų kambariai naujoviškam studijų procesui vykdyti“, – pasakoja D. Gudelis.

Naujame mokslo centro pastate numatytose erdvėse mokslininkams, studentams, rezidentams ir doktorantams atsiras daugiau galimybių, pagerės infrastruktūriniai sprendimai, bus kur kas patogiau vykdyti tyrimus, nes visos reikalingos patalpos bus vienoje vietoje – Santaros slėnyje. Išskirtinio projekto vertes įžvelgia ir projekto partnerio UAB „Eikos statyba“ atstovas.

„Po Infekcinių ligų padalinio pastatymo 2019 m. pabaigoje šis Medicinos fakulteto Mokslo centras sukuria mums galimybę kaupti dar didesnę patirtį su medicina susijusių pastatų statybose – tampame tikri žinovai, o kartu priimame sau įsipareigojimą atlikti darbus kokybiškai ir laiku viename didžiausių įmonės istorijoje projektų tiek savo apimtimi, tiek investicijomis“, – teigia UAB „Eikos statyba“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas.

Bendra Mokslo centro projekto vertė šiuo metu siekia apie 37,1 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį – 23,1 mln. eurų – sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos, be to, 2020 m. pabaigoje gautas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pritarimas skirti 10 mln. eur finansavimą mokslinei įrangai įsigyti. Projektą tikimasi įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorinė sutartis Lietuvos švietimui: VU ir Lankasterio universitetas steigs jungtinį mokslo naujovių centrą
  2. Onkologijos mokslo strategija: ar ji yra Lietuvoje?
  3. AIDS išgydymas yra tik laiko klausimas
  4. Vilniaus universitete lankysis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
  5. Kauno mokslininkai kuria naujoviškas technologijas senyvų žmonių stebėsenai
  6. Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti Baltijos šalių rektorių stipendijų varžytuvėse
  7. „Šlovės laboratoriją“ Lietuvoje laimėjo pranešimas apie bioninę ranką
  8. Pirmą kartą Lietuvoje operacijos metu ligonei grąžintas regėjimas
  9. Kraujo tyrimams Lietuvoje pasitelkiami robotai
  10. Liepos mėnesį sveikatos paslaugų apimtis stipriai išaugo
  11. Vilniaus universitetas su Šiaulių universitetu susitarė dėl prijungimo sąlygų
  12. VU skatins gabiausius, bet nepasiturinčius abiturientus
  13. Retomis ligomis serga vienas iš septyniolikos Žemės gyventojų
  14. Lankytojams atverti VU senamiesčio ansamblio kiemeliai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. ŽEMAITIS says:
    6 metai ago

    Labai svarbi investicija. Iki šiol sveikatos apsaugai, biomedicinos sričiai ir susijusiems tyrimams Lietuvoje buvo skiriama santykinai gerokai per mažai dėmesio.
    Santykyje su perdėtai sureikšmintais socialiniais bei humanitariniais mokslais tai atrodo be galo keistai. Kiek lėšų iššvaistoma abejotinos vertės šių sričių atstovų parengtiems projektams? Begalė. O visą tai tikrai gelima panaudoti gerokai prasmingesniems ir visuomenei svrabesniems tyrimams.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      6 metai ago

      Dėl perdėtai sureikšmintų socialinių ir humanitarinių mokslų (išskyrus lituanistiką) pritariu. Klausimas, kiek ten to mokslo (kaip ir sovietinėse disertacijose apie kolchozų steigimus Lietuvoje ir pan.)? Manau, jokio!

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Ostapams benderiams ši sritis neparanki. Čia darbo rezultatą galima pačiupinėti, be to, ir pastebėti, jog ten, kur jis turi būti – tuščia.
      O tos sritys, nors iš tiesų LABAI svarbios, ypač, kai valstybę gaivini, kuri ją iš naujo, bet jos labai patogios dūmų uždangai skleisti. O jei dar pirma savęs neši kokį nors užsienio diplomą… Ko gero, ir paties paišytas diplomas sueis – svarbu tik, kad ,,iš užsienio”…

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        6 metai ago

        Rengia, pvz., taip vadinamus politologus, kurie tarnauja kam? Vienas gira vieną partiją, kitas antrą, trečias trečią. Ir visi vinguriuoja, vinguriuoja, kad tik su kuo nors nesusipykti. Bet kuris komentatorius galėtų dirbti politologu.

        Atsakyti
  2. Kažin says:
    6 metai ago

    Rašoma, kad šio projekto vertė 37 mln., iš kurių 23 mln. iš ES plėtros fondų. Betgi Vilniaus regionui naujam finansavimo periodui iš 4,5 miljardų Lietuvai skirtų ES regioninės plėtros finansavino fondų tenka tik 40 mln., kas sudaro tik 1% visų lėšų. Be to, apskritai nustatyta, kad projektai Vilniaus regione ES paramos tegali gauti 40 % nuo projekto vertės. Toks yra “valstiečių” valdymo valdžių sprendimų palikimas valstybės sostinės atžvilgiu. Taigi išeina, kad kitiems projektams per tą 7-erių metų finansavimo laikotarpį ES paramos Vilniaus regione kaip ir nebelieka… Be to, kaip čia rašoma, yra 20 metų vilkintas projektas, beveik kaip nacionalinio stadiono statyba. Tai kokiai naudai šalyje per tą laikotarpį buvo leistos ES Lietuvai skirtos lėšos? Iš kur ta valstybės valdžių nemeilė, besitęsianti dešimtmečius Lietuvos valstybei su sostine Vilniuje… Kiek galima to apsimetus nebematyti…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Grūdai
Lietuvoje

Baltijos šalių vadovai ragina uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per ES

2026 10 09
Sutarties pasirašymas
Lietuvoje

Atnaujinta nacionalinė kolektyvinė sutartis: kitąmet augs pareiginės algos bazinis dydis

2026 10 09
Kelio darbai
Lietuvoje

Kleboniškio tilto remonto vietoje keičiamas eismo organizavimas

2026 10 09
Šildymas
Lietuvoje

Mokant už šildymą visus metus – mažesnis sąskaitų šuolis šaltaisiais mėnesiais

2026 10 09
Lėktuvas
Lietuvoje

Oro uostai toliau skaičiuoja rekordus

2026 10 09
Vytautas Kernagis | M. Mikulėno nuotr.
Lietuvoje

Seime siūloma įstatymu įtvirtinti teisinę asmens balso apsaugą

2026 10 09
„Maisto bankas“
Gamta ir žmogus

Prasideda „Maisto banko“ akcija

2026 10 09
Elektros gedimas | ignitis.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

ESO brigados šalina stipraus vėjo padarinius

2026 10 09
Kelias
Gamta ir žmogus

Kelininkai ruošiasi numatomam stipriam vėjui

2026 10 08
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

M. Sinkevičius pristatė valstybės biudžeto prioritetus

2026 10 08
Vilniuje vykusios „#Disinfo2026“ konferencijos pilna dalyvių salė.
Lietuvoje

JAV spaudimas Vilniuje sukėlė tarptautinį skandalą: Lietuva, Kanada ir ES pasitraukė iš konferencijos rėmėjų gretų

2026 10 08
Baltijos jūra | Vikipedijos nuotr.
Lietuvoje

Seime pradėtas svarstyti svarbus susitarimas dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo

2026 10 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tautininkas apie V. Jencius-Butautas. Vytauto palaikų nereikia ieškoti, juos reikia identifikuoti
  • s.m. apie V. Jencius-Butautas. Vytauto palaikų nereikia ieškoti, juos reikia identifikuoti
  • Ką gi apie V. Jencius-Butautas. Vytauto palaikų nereikia ieškoti, juos reikia identifikuoti
  • 1984 apie G. Navaitis. Mažiau darbo valandų – daugiau gyvenimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Spalio 10-osios horoskopas: jaunatis Svarstyklėse – ką verta keisti, o ko neskubinti
  • Baltijos šalių vadovai ragina uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per ES
  • Atnaujinta nacionalinė kolektyvinė sutartis: kitąmet augs pareiginės algos bazinis dydis
  • Kleboniškio tilto remonto vietoje keičiamas eismo organizavimas

Kiti Straipsniai

Vilniaus universiteto garbės daktaras profesorius Saulius Juodkazis garbės daktaro vardo suteikimo iškilmėse.

Vilniaus universiteto garbės daktaras S. Juodkazis: net ir Australijoje jaučiuosi artimas Lietuvai

2026 10 09
Kanadiečių poetė Ana Karson – 2026 metų Nobelio literatūros premijos laimėtoja

Nobelio literatūros premija – kanadietei Anai Karson

2026 10 09
Nobelio premijos laureatas Karlas Deiserotas ir šviesa veikiami neuronai

Nobelio medicinos premija – už galimybę šviesa valdyti neuronus

2026 10 08
Rūdninkų karinis miestelis

Rūdninkų kariniame miestelyje baigti Vokietijos brigadai skirti gyvenamieji korpusai

2026 10 05
Dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės paskaita Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokiniams apie kosminių kūnų formas

Ką kosminių kūnų forma pasakoja apie jų prigimtį?

2026 10 05
Smiltynės gaisravietės Kuršių nerijoje vaizdai praėjus trims dešimtmečiams po gaisro

Palydoviniai duomenys atskleidė, kaip skirtingai atsigauna Kuršių nerija ir Kinburno pusiasalis

2026 10 01
Dr. Gražina Korvel prie ekrano, kuriame pristatomas Vilniaus universiteto robotas „Ąžuolas“

Moksleiviams atskleista, kas slepiasi dirbtinio intelekto viduje

2026 09 26
Lietuvos karo aviacijos žvalgybiniai lėktuvai „Ansaldo SVA-10“ Kauno aerodrome

Nuo Kauno iki Romos: kas siejo tarpukario Lietuvos ir Italijos aviaciją?

2026 09 25
VU alumnų festivalis Vilniaus universiteto Didžiajame kieme

VU alumnų šventėje – per 2,7 tūkst. dalyvių ir žvilgsnis į universiteto ateitį

2026 09 22
Astronomas prie teleskopo stebi žvaigždėtą dangų, kuriame vaizduojamas asteroidas

Danguje įamžintas Vaižgantas: jo vardu pavadintas asteroidas

2026 09 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Tautininkas apie V. Jencius-Butautas. Vytauto palaikų nereikia ieškoti, juos reikia identifikuoti
  • s.m. apie V. Jencius-Butautas. Vytauto palaikų nereikia ieškoti, juos reikia identifikuoti
  • Ką gi apie V. Jencius-Butautas. Vytauto palaikų nereikia ieškoti, juos reikia identifikuoti
  • 1984 apie G. Navaitis. Mažiau darbo valandų – daugiau gyvenimo
  • Vytautas apie G. Navaitis. Mažiau darbo valandų – daugiau gyvenimo
Kitas straipsnis
LMPS pirmininkas Egidijus Milešinas | svietimoprofsajunga.lt nuotr.

Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai