Trombozė – grėsminga liga, kuria susirgti rizikuoja beveik kiekvienas, bet ligoniai mūsų šalyje gydomi septintą dešimtį metų skaičiuojančiais vaistais. Efektyvūs vaistai mūsų ligoniams – neprieinami. Sveikatos apsaugos ministrė žada, kad jie šalies ligoniams bus pradėti kompensuoti nuo kitų metų birželio, žinoma, jei biudžete atsiras lėšų.

Liga prasideda kojose

„Plaučių embolija žmogų ištinka dėl to, kad giliosiose kojų ar rankų venose susidaręs krešulys su kraujo srove nunešamas į plaučius ir ten kraujagyslėse įstringa, jas užkimšdamas ir sutrikdydamas kraujo tėkmę“, – teigia šalies vyr. specialistas kardiologijai prie SAM, profesorius akademikas Aleksandras Laucevičius.

Maždaug pusė žmonių, kuriems vienu metu užsikemša abi stambiosios plaučių kraujagyslės, miršta iš karto. Tačiau ir išgyvenusieji negali būti ramūs, nes jų gyvybei pavojus nesiliauja grėsęs, nes arterijos gali vėl užsikimšti.

„Venų trombozė – trečia pagal dažnį širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto“, – tvirtina Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos direktorius medicinai ir slaugai prof. Albinas Naudžiūnas.

Kasmet Europos Sąjungoje giliųjų venų trombozė nustatoma beveik milijonui žmonių, o plaučių embolija – apie 400 tūkst. žmonių. 2013 m. Lietuvoje buvo 3,6 tūkst. asmenų, kuriems sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruotas bent vienas plaučių embolijos atvejis.

Nesveika širdis – pavojus galvai

Trombozė gali įvykti ne tik dėl giliosiose venose susidariusių krešulių, bet ir dėl širdies ritmo sutrikimo, vadinamo prieširdžių virpėjimu. Tai – neritmiškas prieširdžių susitraukimas, kuomet prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai. Tokia gyvybei pavojinga būklė gali būti laikina, bet gali būti ir ilgai trunkanti.

„Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias širdies ritmo sutrikimas Europoje. Juo serga daugiau kaip 6 milijonai žmonių“, – sako prof. A. Laucevičius. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje yra daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, kenčiančių nuo šios ligos.

Kai virpa prieširdžiai, kraujas juose teka lėtai ir sūkuriuoja, dėl to į širdies skilvelius jo pakankamai nepatenka. Be to, ir iš prieširdžių jis nepašalinamas taip, kaip turėtų būti pašalinamas, todėl ima formuotis krešuliai.

„Trombai su kraujo srove gali nukeliauti į bet kokią organizmo vietą, kur patenka arterinis kraujas – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Blogiausia, kad trombas gali pasiekti smegenis ir ten užkimšti kraujagyslę“, – aiškina prof. A. Laucevičius.

Programinę įrangą kuriančios įmonės „Baltic Amadeus“ ilgametį vadovą Viktorui Tonkich, prieširdžių virpėjimas pirmą kartą ištiko prieš septynerius metus. „Kai man sutrinka širdies ritmas, nieko nejaučiu, todėl vienintelis kelias tai sužinoti – sekti širdies darbą“, – pasakoja V. Tonkich.

Rizikuoja dažniau

Jeigu žmogus serga prieširdžių virpėjimu, jam rizika patirti insultą padidėja net penkis kartus. Tai XXI amžiaus epidemija – pasaulyje instultą žmogus patiria kas 6 sekundes. Lietuvoje per metus vien išeminį insultą patiria apie 11 tūkst. žmonių.

„Kai insultas pažeidžia smegenis, jis gali nustoti valdyti dalį kūno, kalbėti, suvokti aplinką ir gali mirti“, – teigia Lietuvos insulto asociacijos prezidentas prof. Dalius Jatužis.

Trečdaliui žmonių, kurie patyrė insultą, liga įvyksta būtent dėl prieširdžių virpėjimo. Paprastai toks insultas būna sunkesnis nei tas, kurį sukėlė kitos priežastys. Dėl to daug daugiau žmonių lieka neįgalūs. Maždaug kas ketvirtas sergantis šiuo širdies ritmo sutrikimu žmogus patiria insultą.

Vaistai tinka ne visiems

Dabar visi žmonės – ir tie, kas serga giliųjų venų tromboze, ir tie, kam gresia insultas, turi vartoti kraujo krešumą skystinančus vaistus – antikoaguliantus. Pirmieji – mažiausiai 3 mėnesius po ligos, kai kuriems juos vartoti prireikia metus, antrieji – visą likusį gyvenimą, mat mokslo tyrimais įrodyta, kad maždaug kas antram ligoniui, kuris nėra tinkamai gydomas nuo trombozės, vos per tris mėnesius po pirmojo užsikimšimo kraujagyslė užsikemša antrąkart.

Dabar visiems ligoniams skiriamas daugiau kaip prieš 60 metų sukurtas varfarinas. Deja, šis vaistas tinka ne visiems ligoniams, – specialistai teigia, kad yra nemažai žmonių, kuriems varfarinas nėra pakankamai efektyvus, jiems formuojasi nauji trombai. Gydytojams kyla keblumų skirti šį vaistą, nes labai sunku nustatyti tinkamą jo dozę, – tinkamo krešumo buvęs kraujas gali staiga imti nebekrešėti arba krešti per stipriai. Tada žmogus gali nukraujuoti, patirti insultą ir likti neįgalus arba mirti. Be to, varfariną vartojantis ligonis privalo atidžiai rinktis maistą, nes šio vaisto ir tam tikrų produktų derinys greitai sutrikdo kraujo krešumą. Varfarino veikimui turi įtakos ir įvairūs medikamentai, maisto papildai.

Varfariną vartojantys ligoniai, kad jų kraujas visuomet būtų tinkamo krešumo, privalo kartą per 3 savaites atvykti į polikliniką atlikti kraujo tyrimą ir, kad gydytojas parinktų tinkamą vaisto dozę.

Žada kompensuoti

„Prieš šešerius metus pasaulyje atsirado nauja vaistų klasė – naujos kartos geriamieji antikoaguliantai. Jie pranašesni už varfariną, nes veikia stabiliai ir nesukelia komplikacijų, juos vartojant pacientui nereikia rinktis maisto“, – tvirtina prof. A. Laucevičius.

Kol kas šie vaistai nekompensuojami, todėl jų gali įsigyti tik pakankamas pajamas turintys žmonės. Anksčiau varfariną vartojęs V. Tonkich, jau trejus metus naujuosius antikoaguliantus perkasi pats.

„Jei sutrinka širdies rimtas, per 10 valandų būtina atvykti į ligoninę, nes antraip yra didelė tikimybė, kas susidarys krešuliai. Kartą širdies ritmas man sutriko būnant komandiruotėje ir net dešimt dienų negalėjau grįžti namo. Grįžęs namo nuvažiavau į ligoninę, bet ten manęs nenorėjo priimti, nes mano organizmo rodikliai buvo geri. Jeigu tokioje situacijoje būčiau atsidūręs vartodamas varfariną, nežinau, kuo visa būtų pasibaigę“, – pasakoja pašnekovas.

Šalies specialistai – kardiologai, neurologai, pulmonologai, traumatologai, angiochirurgai ir šeimos gydytojai, kurių pacientams reikia naujų vaistų, buvo susirinkę į Sveikatos apsaugos ministeriją tartis dėl galimybių nors iš dalies kompensuoti šiuos vaistus labiausiai rizikuojantiems ligoniams. Manoma, kad šalyje žmonių, kuriems būtinas toks gydymas, yra apie 3–5 tūkstančius.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, jog dabar SAM ir Valstybinės ligonių kasos specialistai skaičiuoja, kiek reikėtų lėšų šiems vaistams kompensuoti. Tikėtina, jeigu kitais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kaip planuojama, padidės 4,2 proc., atsiras lėšų ir naujiesiems antikoaguliantams kompensuoti. Ministrė sakė, jog svarstymai ir dokumentų rengimas galėtų užtrukti apie devynis mėnesius, tad nuo kitų metų birželio 1 d. ligoniai galėtų sulaukti naujų vaistų.

Spausdinti 🖨