Kovo 29 dieną, šeštadienį, Lietuvoje bus matomas dalinis Saulės užtemimas.
Vilniuje užtemimas prasidės 13 val. 00 min., kai Mėnulis pradės dengti Saulę iš dešiniojo viršutinio krašto. Daugiausia Saulės disko – apie 17 % – bus uždengta 13 val. 36 min. Užtemimas baigsis 14 val. 12 min.
Lietuvos pajūryje – Palangoje Mėnulis ant Saulės pradės slinkti 12 val. 50 min., daugiausia (20%) Saulę uždengs 13 val. 33 min. ir visiškai nuo Saulės nuslinks 14 val. 16 min.
Kaip stebėti užtemimą saugiai?
Į Saulę žiūrėti plika akimi labai pavojinga. Akių tinklainė gali būti nepataisomai pažeista. Norint saugiai stebėti šį reiškinį, būtina naudoti tam pritaikytus užtemimo akinius, teleskopus su Saulės filtrais arba suvirinimo stiklą (ne mažesnio kaip 14 tamsumo).
Į Saulę nepatartina žiūrėti pro paprastus akinius nuo saulės, tamsintą stiklą ar kitomis savadarbėmis priemonėmis.
Kada bus kitas Saulės užtemimas Lietuvoje?
Artimiausias Lietuvoje matomas užtemimas įvyks 2026 m. rugpjūčio 12 d. Tąkart Mėnulis uždengs net apie 84 % Saulės disko – tai bus įspūdingas dalinis užtemimas.
O visiško Saulės užtemimo Lietuvoje teks laukti gerokai ilgiau – iki 2126 m. spalio 16 d. Paskutinį kartą visiškas Saulės užtemimas mūsų šalyje buvo stebimas dar 1954 m. birželio 30 d.
Vėl pasklis paistalai apie užtemimų įtaką
Senojoje pasaulėžiūroje Saulės užtemimai buvo laikomi neeiliniais dangaus ženklais, buvo mitologizuojami, jiems priskirta mitologinė, apeiginė, įspėjamoji prasmė.
Tautosakos pasakojimuose Mėnulis ar Saulė kartais būdavo „ryjami“ mitinių būtybių – slibinų ar vilkų, uždengiami arba gadinami raganų ar velnių.
Saulė siejama su pasaulio gyvybe, šviesa, tvarka – tad jos užtemimas simboliškai reiškė pavojų, pasaulio pusiausvyros sutrikimą…
Užtemimas gali būti laikomas ženklu – taip jį suvokė senoji pasaulėžiūra, siejusi dangaus reiškinius su gyvybės ritmu, pusiausvyra, žmogaus santykiu su pasauliu.
Tačiau šiandieninė žiniasklaida viešąją erdvė užtvindė pseudomoksline mišraine: astrologiniai kliedesiai, „kosminės energijos“, „užtemimo smūgiai likimui“ ir kiti kliedesiai, kurie neturi nieko bendra nei su mokslu, nei su gyvąja tradicija.
Šias fantazijas platina apsišaukėliai ekspertai ir komercinė žiniasklaida, kuri, siekdama dėmesio ir reklamos pinigų, nevengia kurstyti baimių, skleisti pramanus ir siūlyti „kosminių patarimų“ už pinigus.
Tai – sukčiavimas, informacinis karas, apgaulė, kuri jaukia ne tik sveiką protą, bet ir menkina senųjų tradicijų ir kultūrų žinijos paveldą.
už laikrodžio sukiojimą? Kad jaučiamės už Gamtą geriau žinantys, kada diena prasideda ir baigiasi?
Jei gyventum pagal Gamtą, o ne pagal laikrodį, tai tikrai neširstum dėl tokių niekų. Gamtai visiškai vienodai mechaninio žaisliuko sukiojimas pirmyn ar atgal, tai svarbu tik žmonėms ir jų psichologinei savijautai. Be paverkšlenimų “nunuoniu anksti keltis į darzelį (ar darbelį)” rimtų argumentų prieš visuomenės darbo ritmo pritaikymą vasaros ir žiemos metui nėra.
Ar tam, kad pradėtum anksčiau darbą, būtinai reikia pakeisti laiką ?
O Europos “žyniai” atsako, kad ES yra svarbesnių reikalų nei laiko kaitaliojimo nutraukimas.
Reikia naujo NT žvalgytis! Ir kuo greičiau, Ką rinksimės – ką nors šalia Marso, ar ką kitą?
LRT. „Šviesi ateitis“: Šviesi ateitis
Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
− lrt.lt/radioteka/irasas/2000400550?season=%2Fmediateka%2Faudio%2Fsviesi-ateitis%2F2025
„Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.
Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilankęs tyrėjas – Italijos nacionalinio astrofizikos instituto astrobiologas ir planetų tyrinėtojas Giovanni Poggiali. Jis tyrinėja, kokį vaidmenį gyvybės atsiradime turi mineralai. Su mokslininku daugiau pakalbėjome apie jo darbus, taip pat – apie gyvybės atsiradimą Žemėje ir jos paieškas kosmose. Bei kodėl, jo manymu, dabar svarbiausia tyrinėti Marsą ir ledinius planetų palydovus.“