Prieš 100 metų, 1925 m. kovo 25 d., brg. gen. Vladui Nagevičiui (1880–1954) pasiūlius, jau veikusio Moterų komiteto ligoniams ir invalidams globoti pagrindu Kaune buvo įkurta Karininkų šeimų moterų draugija.
Organizacija siekė dorai, tautiškai ir kultūriškai lavinti Lietuvos karininkų šeimų moteris ir visą Lietuvos visuomenę, auklėti jaunimą, padėti vyrams per karą, globoti sužeistus ir ligotus karius.
Draugijoje 1939 m. buvo 22 skyriai ir 630 narių, veikė Švietimo ir kultūros, Švietimo bei Kariams ligoniams ir invalidams globoti sekcijos.
Karininkų šeimų moterys finansiškai rėmė Ginklų fondą, steigė vaikų darželius, 1939 m. globojo Klaipėdos krašto ir lenkų atbėgėlius. Taip pat rėmė lietuvius Vilniuje ir Vilniaus krašte, narėms rengė paskaitas, ekskursijas, kalbų, rankdarbių ir kulinarijos mokymus.
Dabar mums įprastesnis Birutiečių pavadinimas buvo priimtas 1935 m. Tais metais, švenčiant didžiosios kunigaikštienės Birutės 550-ąsias mirties metines, keitėsi ir organizacijos pavadinimas.
Nuo tada organizacija ir vadinama Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga.
Kaip ir daugelio visuomeninių Lietuvos organizacijų, taip ir Birutiečių veiklą nutraukė 1940 m. sovietų okupacija. Daliai Lietuvos karininkijos su šeimomis pasitraukus į JAV, 1951 m. Birutiečių draugija buvo atkurta už Atlanto.
Skyriai Čikagoje, Detroite, Klyvlende, Los Andžele, Niujorke dirba pagal ano meto Lietuvos įstatus. Šie įstatai pritaikyti vietos sąlygoms ir laikmečiui, puoselėja lietuvių papročius išeivijoje.
Atkūrus laisvą Lietuvą, 1991 m. palaipsniui pradėtos atkūrinėti ir Birutiečių draugijos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Šiauliuose.
Šiandien Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga siekia iš esmės tų pačių tikslų kaip ir prieš 90 – 100 metų. Tai stiprinti moters vaidmenį kario šeimoje ir visuomenėje, kelti kariuomenės autoritetą, saugoti jos istorinį paveldą.
Organizacija puoselėja papročius, rūpinasi į vargą patekusiomis narėmis ir jų šeimomis, rūpinasi jaunimu, prižiūri Lietuvos karių kapus. Taip pat rengia kultūrinius vakarus, sueigas, iškylas.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.
