Vilniuje ant Tauro kalno įsikursianti viena svarbiausių valstybės koncertinių įstaigų nuo šiol vadinsis savo istoriniu pavadinimu: Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai. Kultūros ministerija patikslino praeitų metų pabaigoje įsteigtos viešosios įstaigos pavadinimą ir įstatus bei tokiu būdu atkūrė istorinį tikslumą ir teisingumą.
„Šis istorinio pavadinimo dėmens grąžinimas į kultūros apyvartą yra ne tik simbolinis gestas, bet ir įsipareigojimas tęsti Tautos namų idėją, kurią puoselėjo mūsų tautos šviesuoliai. Tikiu, kad tai taps vieta, kurioje kiekvienas galės atrasti dalelę savęs, kur kultūra ir menas taps grandimi, jungiančia kartas ir įkvėps mus kurti stiprią ir vieningą visuomenę, savo kultūros turiniu pritraukiančią aplinkinio Europos regiono valstybių žmones“, – sako kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Tautos namų idėja, kuri laikyta vienu garsiausių istorinių naratyvų, skirtų lietuvių tautai ir nacionalinei kultūrai stiprinti, gimė XX a. pradžioje, o pirmasis ją 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos susirinkime pristatė Jonas Basanavičius. Ši idėja buvo reflektuojama kaip galimybė lietuviams tapti savarankiška Europos tauta, nusimetusia rusijos imperijos provincijos statusą.
Tautos namų idėją palaikė ir vystė modernios Lietuvos valstybingumo kūrėjai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Yčas, Kazys Grinius, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras ir Jonas Vileišiai bei kiti tuometės šviesuomenės atstovai.
K. Čiurlionis puoselėjo viltį, kad rūmuose bus koncertų ir parodų salės, muziejus, biblioteka, įvairioms draugijoms skirtos patalpos.
Kultūros ministro įsitikinimu, Nacionalinės koncertų salės pavadinimas be istorinio pavadinimo dėmens būtų pernelyg formalus ir visiškai neatspindėtų to, ką ši vieta, jos idėja iš tiesų reiškia. „Tai – ne tik koncertų erdvė, bet ir vieta, kurioje pulsuoja tautos dvasia, skleidžiasi kultūra ir istorija“, – pabrėžia ministras Š. Birutis, pridurdamas, kad po daugiau nei šimto metų Lietuva turi galimybę ir privalo garbingai įgyvendinti modernios valstybės vizionierių puoselėtą idėją.
Aukščiausios architektūros kokybės ir geriausių pasaulio akustikų projektuojamos natūralios akustikos Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų erdvės suteiks išskirtines galimybes Lietuvos ir užsienio kūrėjams atskleisti savo talentus, pritraukti gausią ir įvairią vietos ir tarptautinę auditoriją.
Planuojama, kad Nacionalinė koncertų salė – Tautos namai ant Tauro kalno Vilniuje iškils 2028 m. pabaigoje ir bus moderniausia koncertinė įstaiga Baltijos šalyse.
Kultūros ministerija yra Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų steigėja ir įgyvendina valstybės, kaip šios viešosios įstaigos savininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas.
Kokia nepagarba Tautai: siaubingos, baisios architektūros projektą šitaip pavadinti!
Teoriškai bet ką bet kuo pavadinti įmanoma, bet reikia gi ir sąžinės turėti..
Tautos Namai simboliškai padalyti į tris dalis. Gal būt tai subtili užuomina broliška Rusija gali atsiimti mums padovanotus Klaipėdos kraštą ir Vilniją ? Kas gali paneigti, kad rezervistai tebesidarbuoja ?
Tautos namai – LDK Lietuva.
Ant Tauro kalno suplanuoti neišjungtųjų komunistų sukurtosios respulikos-2 gardai nežinia kam tinkami.
“Tautos namai”, be jos genijaus Čiurlionio. Pilsudskiui užgrobus jo gimtosios Lietuvos dalį su Vilniumi, tapo įkurtas, regis, jam “nesavosios” dvasios Kaune. Sovietai užkištą jį ten nuo pasaulio akių kaip uždarame mieste laikė, – o Laisvosios Lietuvos valdžiai per tuos 35 metus nepasirūpinus jo sugrąžinimu į gimtasias vietas, taip ir likęs lyg tremtyje Kaune yra… Taigi gal “Tautos namai” – su Čiurlioniu juose…
Nenusišnekėkit gerbiamoji ( -asis). Kaune gyvena daug Čiurlionio palikuonių, Čiurlionio galerija seiniai tapo vienu iš Kauno simbolių, Kaune bus statomas M.K. Čiurlionio koncertų centras.
Prieštaringų minčių yra. Tačiau tai, kad aerouostas Vilniuje yra pavadintas Čiurlionio vardu, viską sustato į savo vietas. Mat, neseniai buvau rekonstruotame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune, kur jo sukurtoje muzikoje yra garsai, imituojantys lėktuvo gaudesį kylant į padanges ir gaudžiant jam toliau danguje. O visa tai, žvelgiant pro šalmą, yra koordinuojama su M. K. Čiurlionio nutapytų paveikslų vaizdine galia. Ir aš jaučiu didelę pagarbą žmonėms, kurie tokį projektą M. K. Čiurlionio garbei amžiams įgyvendino mūsų valstybės širdyje.
Čiurlionio palikuonims garbė nesumažės, kad jis bus sostinėje Vilniuje, netgi atvirkščiai – padidės. Palikuoniams gyvenant Kaune – Vilnius ne už kalnų. Kauno simboliu gali tapti sala su joje “įtupdyta” krepšinio arena, kas Kaunui, manau, tinka prie veido. Koncertų salės ir oro uosto pavadinimas Čiurlionio vardu, tai gryniausi vartotojiški sprendimai, kaip, beje, ir himno “nuvalkiojimas” giedant jį prieš komercines “Žalgirio” rungtynes. Žodžiu, dvasinio savęs trypimas Lietuvoje – vyksta…
Manau, Kažin padarė istorinį atradimą- pasirodo, Čiurlionio gimtoji vieta- Vilnius, o ne Senoji Varėna 🙂
Čia kalba eina apie dvasinį artumą, o ne apie konkrečią gimimo vietą, be to, ir parašyta – “į gimtąsias vietas”, o ne – “vietą”. Gal “skaityt” derėtų mokytis. Be to, Vilnius etnografiškai priskiriamas Dzūkijai arba labai arti prie jo prieinančiai. Čiurlionio vieta Vilniuje yra ir dėl to, kad jis sostinė, be to, Čiurlionis su Basanavičiumi, regis, yra ir “Tautos namų” ant Tauro kalno sumanytojai.
Kadangi Vilnių įkūrė dzūkai, priklausantys lietuvių tautai, tai Tautos Namuose jiems, kaip Čiurlionio gentainiams, kartu su kitomis Lietuvos gentimis bei kitakalbėmis šalies bendruomenėmis arba svečiais iš užsienio, bus suteikta galimybė pulsuoti talentais irgi mūsų Tautos Namų kultūrinio gyvenimo išsivingiavimuose. Dėkoju.
YouTube: I Was Being WATCHED..
Pusiau lietuvė, pusiau čekė savamokslė tapytoja.
youtube.com/channel/UCq6mKVHW99y2t8syMUYHgJg