Estija viršys NATO standartus: gynybos finansavimas išaugs iki 5% BVP

Estija žengia precedento neturintį žingsnį gynybos stiprinimo link – 2026 metais jos gynybos biudžetas viršys 5% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tai didžiausias rodiklis tarp NATO šalių, lenksiantis netgi Lenkiją, kuri šiemet skyrė 4,1% BVP gynybai, o 2025 m. planuoja padidinti iki 4,7%.

Šį istorinį sprendimą paskelbė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Mihalas, pabrėždamas, kad jo tikslas – „padaryti bet kokią agresiją prieš Estiją neįmanoma“.

Pasak ministro pirmininko, Rusijos imperialistinės ambicijos nesikeičia, o tai kelia tiesioginę grėsmę ne tik Estijai, bet ir visai Europai bei NATO aljansui.

Gynybos ministras Hano Pevkuras pavadino šį sprendimą istoriniu ir teigė, kad nė viena šalis dar nėra taip sparčiai didinusi savo gynybos išlaidų.

Rekordinės investicijos į gynybą

Šiuo metu Estija jau viršija NATO standartus, kurie jos narius įpareigoja skirti ne mažiau kaip 2% BVP gynybai. 2024 metais Estija skyrė 3,3% BVP, o po dvejų metų šis rodiklis pasieks net 5%, o galbūt ir dar daugiau.

Dalis lėšų bus nukreipta į naujos Reido (Reedo) karinės bazės statybą netoli sienos su Rusija – tai bus pirmoji tokia bazė nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Jai skirta apie 18 mln. eurų, o atidarymas planuojamas jau 2025 metais. Joje bus galima dislokuoti iki 1 000 karių.

Be to, Estija numato iki 2026 m. pastatyti 600 naujų bunkerių, kurie turėtų sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir atsparumą galimoms grėsmėms. Jie bus išdėstyti palei visą 300 kilometrų sieną su Rusija.

D. Trampo įtaka NATO finansavimui

Estijos sprendimas atliepia ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trampo raginimus Europos NATO narėms didinti gynybos finansavimą.

D. Trampas dar savo kadencijos metu reikalavo, kad šalys aljanse skirtų ne mažiau kaip 5% BVP, tačiau daugelis Europos valstybių šį reikalavimą laikė sunkiai įgyvendinamu. Visgi Estija tapo pirmąja šalimi, kuri pasiekia šį rodiklį savo noru, reaguodama į geopolitinius pokyčius regione.

Baltijos šalių gynybos stiprinimas – nauja realybė

Estija nėra vienintelė Baltijos šalis, kuri stiprina savo gynybą. Lietuva ir Latvija taip pat didina karines išlaidas bei glaudina bendradarbiavimą su NATO. Lietuva šiemet skiria 2,7% BVP gynybai, tačiau ketina šį rodiklį didinti, ypač po to, kai vokiečių brigada bus dislokuota Lietuvoje.

Tokie sprendimai aiškiai rodo, kad Baltijos šalys įvertina realias grėsmes ir imasi priemonių ne tik atgrasinti potencialų agresorių, bet ir užtikrinti ilgalaikį regiono saugumą.

Ar Estijos pavyzdžiu paseks ir kitos Europos šalys? Kol kas atsakymas neaiškus, tačiau viena aišku – Estija tapo nauju NATO gynybos finansavimo lyderiu.