Sodininkai siūlo naikinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos (LSBA) pirmininkas Juozas Ravinis, po ataskaitinio susirinkimo, reaguodamas į Vyriausybės planus steigti Regionų ministeriją, iškėlė aiškų ir argumentuotą siūlymą – naikinti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir Aplinkos ministeriją, sujungiant jas į vieną efektyvią Regionų ministeriją.

Šį siūlymą inicijavo LSBA nariai, ataskaitinio susirinkimo metu iškeldami klausimą apie ministerijų neveiksmingumą ir įpareigodami asociacijos vadovybę imtis veiksmų, kad sodų bendrijų gyventojų interesai būtų realiai atstovaujami valdžios institucijose.

Kodėl siūloma naikinti ŽŪM ir Aplinkos ministeriją?

Dabartinės ministerijos tapo biurokratinėmis struktūromis, kurios neturi ryšio su regionų žmonėmis, o jų veikla orientuota į siaurų lobistinių grupių interesus. Sodų bendrijos, kuriose gyvena apie 500 tūkst. Lietuvos žmonių, negauna jokios realios paramos ir lieka „pilkojoje zonoje“ tarp miestų ir kaimo teritorijų.

ŽŪM tapimas lobistų įrankiu

Žemės ūkio ministerija valdo milijardus ES investicijų, kurios turėtų būti skirtos regionų plėtrai ir atskirties mažinimui, tačiau realybėje dauguma šių lėšų atitenka didžiausiems žemvaldžiams.

Vieši duomenys patvirtina: 80 % ES paramos atitenka vos 20 % pareiškėjų, o smulkieji ūkininkai ir sodų bendrijų gyventojai lieka be jokios paramos. ŽŪM neveikia regionų labui, o aptarnauja stambiausius žemvaldžius – kyla klausimas, ar dėl šių 5000 didžiausių lobistų verta išlaikyti visą ministeriją?

Sodų bendrijos, smulkūs ūkininkai, vietos bendruomenės neturi jokio finansavimo infrastruktūrai ar smulkiajai veiklai – visa sistema orientuota tik į stambiuosius rinkos dalyvius.

Aplinkos ministerijos abejingumas ir ribojimai

Vietoje infrastruktūros gerinimo, Aplinkos ministerija sodų bendrijoms taiko tik draudimus ir apribojimus.

Sodų bendrijų įstatymo naikinimas – užuot stiprinus bendrijų savivaldą ir įgalinus bendruomenes, ministerija mažina jų teisinį statusą, palikdama šias teritorijas be aiškios plėtros vizijos.

Sodų bendrijų infrastruktūros problemos – keliai, vandentiekis, nuotekų tinklai – yra ignoruojamos, nes šios teritorijos neįtraukiamos į jokias valstybines investicines programas.
Sodininkų bendrijų gyventojai atsiduria teisinėje nežinomybėje, nes jų teritorijos nepriklauso nei miestams, nei kaimui – dėl to jie neturi nei aiškių teisių, nei valstybės paramos.

Siūlomas sprendimas: kurti Regionų ministeriją

Dvi neveiksnios institucijos turėtų būti sujungtos į vieną aiškiai veikiančią struktūrą – Regionų ministeriją, kuri:

Sukurtų aiškią regionų vystymo strategiją, orientuotą į realius žmonių poreikius.

Užtikrintų skaidrų paramos skirstymą – daugiau lėšų smulkiems ūkininkams, sodų bendrijoms, vietos verslams.

Integruotų žemės ūkio, aplinkosaugos, infrastruktūros ir teritorijų planavimo klausimus į vieną veiksmingą modelį.

Leistų sodų bendrijoms gauti aiškias teises, paramą ir būti pripažintomis gyvenamosiomis teritorijomis.

Regionų ministerijos privalumai

Sumažės biurokratija – dvi neveiksmingos ministerijos bus sujungtos į vieną.
Skaidrus finansavimas – pinigai skiriami ne lobistams, o žmonių gyvenimo kokybei gerinti.
Sodų bendrijos taps pilnavertėmis gyvenvietėmis su infrastruktūra ir teisėmis.
Vieninga regionų plėtros politika – sprendimai bus priimami efektyviau ir greičiau.