Aplinkos ministerija ėmėsi rengti svarbiausią šalies erdvinio vystymosi ir urbanistinės plėtros dokumentą – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (BP). Jau prasidėjusio pirmojo etapo metu siekiama visapusiškai išanalizuoti esamą socialinę, ekonominę, turimos infrastruktūros situaciją šalyje, nustatyti jos vystymosi tendencijas bei prognozes.
Bendrasis teritorijos planas – tai įrankis kokybiškai suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros.Dabartinio Bendrojo plano galiojimas baigsis 2020 metais, tad iki tol turi būti parengtas naujos kartos strateginis dokumentas, tarnausiantis įvairių sričių specialistams.
Šio projekto svarbą pažymi tai, kad dabartinė Vyriausybė įtraukė jį į Strateginių projektų portfelį, kuriame – prioritetiniai visų ministerijų darbai. Jų įgyvendinimu asmeniškai rūpinasi premjeras Saulius Skvernelis. Bendrasis Lietuvos planas, tikimasi, taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Sprendiniai yra ypač svarbūs ir siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų, mat šiems pasiekti kiekviena šalis turi pati numatyti tam tikras priemones.
„Esminis naujojo BP tikslas yra tapti kokybišku ir naudingai taikomu, – pabrėžia aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, vadovaujanti šiam projektui politiniu lygmeniu. – Akcentuojame visų suinteresuotų pusių įsitraukimo svarbą rengiant šį sektorines strategijas apibendrinantį dokumentą. Svarbu, kad į Bendrąjį planą valstybės lygiu būtų žiūrima kaip į patogų planavimo įrankį, o ne apribojimą ar trukdį. Tai pasiekti galime tik tardamiesi ir plačiai diskutuodami, taikydami modernias metodikas įtraukčiai užtikrinti“.
Apie poreikį atnaujinti BP kalbama jau seniai: ekonominė, demografinė situacija Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė kardinaliai, taip pat lygiagrečiai egzistuoja tarpusavyje ne visais aspektais derančių strategijų, turinčių ir erdvinę išraišką. Pasak aplinkos viceministrės, naujojo dokumento aukštos kokybės rodikliu turėtų tapti išsami analizė trimis aspektais – socialiniu, ekonominiu bei erdviniu. Ji leis nustatyti tikrąją situaciją šalyje, o tai būtina formuojant Lietuvos vystymosi kryptis.
Naujos kartos BP turi būti parengtas ir patvirtintas per trejus metus. Pirmasis etapas – esamos būklės analizė – turėtų būti baigta šių metų gegužę. Vėlesniais etapais bus formuojama BP koncepcija, kurią turės patvirtinti Seimas, o konkrečius sprendinius – Vyriausybėje. Tai leis ateityje atlikti visapusišką stebėseną bei kontroliuoti, ar pasiūlyti sprendimai tinkami ir efektyvūs, kilus poreikiui – reaguoti pakeitimais priimant reikiamus sprendimus.
Pirmojo projekto etapo įgyvendinimo konkursą laimėjo UAB „Taem Urbanistai“, jungtinės veiklos pagrindu veikianti su VĮ Valstybės žemės fondu, VŠĮ Vilniaus Gedimino techniko universitetu bei UAB „Sweco Lietuva“. Šiuo metu rengiamasi BP koncepcijos rengimo dalies paslaugų viešajam pirkimui.
