Dabartinė kairiųjų valdančioji dauguma turėtų neliesti ekonomiką slopinančių gyventojų pajamų ir verslo pelno mokesčių, o iš dangaus nukritę draudimo ar cukraus mokesčių pasiūlymai apskritai turės menką įtaką gynybai finansuoti ir tik nukreipia dėmesį nuo rimtų pajamų šaltinių, teigia Seimo liberalai po susitikimo su dauguma pagrindinių šalies verslo asociacijų.
Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, liberalai nuosekliai pasisako už keturias pagrindines gynybos finansavimo sritis: skolinimąsi, taupymą, valstybės valdomo turto peržiūrėjimą ir vadinamuosius „nuodėmių“ mokesčius, kurie nestabdytų ekonomikos augimo.
„Privalome siųsti aiškų signalą visuomenei, kad prie gynybos prisideda kiekvienas: tiek privatus, tiek viešasis sektorius ir kiekvienas žmogus asmeniškai. Našta negali kristi ant vienos ar kelių grupių pečių“, – penktadienį diskusijoje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Ko reikia gynybai finansuoti
Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės Inetos Rizgelės teigimu, iki šiol valdžia aiškiai neįvardija, kokie yra numanomos mokesčių reformos tikslai, nes pagal Vyriausybės priemonių planą surinktos pajamos turėtų būti nukreipiamos į savivaldybes ir socialines išmokas, o ne gynybos fondą.
„Turime sutarti dėl pamatinio principo, kad surinkti pinigai turi keliauti į Gynybos fondą. Šiandien to patikinimo neturime ir tai diskusiją padaro dar jautresnę. Be to, gynybos finansavimas turi remtis visuotinumo principu – kaštai negali gulti ant skirtingų sektorių“, – parlamento liberalų surengtoje diskusijoje sakė I. Rizgelė.
Ji pabrėžė visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio naudą gynybai finansuoti: vidutiniškai EBPO valstybės iš šio mokesčio surenka apie 1 proc. nuo BVP, kai Lietuvoje šis santykis sudaro vos 0,3 proc. „Visi Vilniuje butus turintys savininkai yra tikrai suinteresuoti, kad Vilnius netaptų Mariupoliu“, – sakė I. Rizgelė.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, valstybėje yra gausu užšaldytų išteklių, kuriuos galima pasitelkti gynybai finansuoti. „Šiandien valstybinis Turto bankas valdo daugiau kaip 1 mln. kvadratinių metrų ploto turto. Ar tikrai tiek pastatų reikia turėti savo nuosavybėje? Pritraukiant privataus kapitalo į Turto banką, parduokime pusę jo bent už 1000 eurų už kvadratinį metrą – jau šiandien turėtume pusę milijardo resursų karinei infrastruktūrai kurti“, – pateikė pavyzdį D. Gedvilas.
Ko nereikia daryti finansuojant gynybą
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Gentvilas išreiškė susirūpinimą, kad projektuodama ateinančius mokesčius dabartinė valdančioji dauguma neketina pasimokyti iš svetimos estų klaidos. „Šią savaitę Estijos premjeras Kristenas Michalas prisipažino, kad Estija padarė klaidą su savo mokesčių reforma, ir paskelbė, kad mažins pelno apmokestinimą ir pajamų mokesčio naštą, persiorientuodamas šalį atgal į ekonominį augimą“, – sakė S. Gentvilas.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, padidinti pelno ir pajamų mokesčiai pirmus metus valstybei atneštų daugiau pajamų, tačiau antrus trečius metus smarkiai jas sumažintų.
„Su tokiu mokesčiu pasiūlymu čia nėra prasmės investuoti. Yra, aišku, patriotų, kurie investuos ir įdės, tik klausimas, kiek jų bus. Mano paskaičiavimu, pasiūlyti mokesčiai išves 1,5 mlrd. eurų [iš Lietuvos]. Šiais metais visi deklaruos dividendus ir pajamas, todėl valstybė surinks daug pajamų iš pelno mokesčio – apie 1,7–1,9 mlrd. eurų, bet kitais metais teliks 300–400 mln. eurų“, – skaičiavo jis.
Anot Investuotojų forumo vadovės Rūtos Skyrienės, gynybos finansuoti nepavyks ir valdančiųjų planuojamu cukraus mokesčiu. „Kairiosioms partijoms reikia pagalvoti, kad cukraus mokestį mokės jų rinkėjai. Nes turtingi žmonės gera vandenį „Evian“, o ne „Coca-Colą“, – pabrėžė ji.
Seimo liberalai diskusiją „Mokesčių pakeitimai: stabdys ar skatins ekonomiką?“ sušaukė tikėdamiesi sužinoti verslo bendruomenės nuomonę dėl gynybos finansavimo, kurios, jų pačių teigimu, valdantieji negirdi.
„Iš susitikimų su valdančiąja dauguma supratau, kad jų įsiklausymo ir reakcijos, matyt, nebus“, – Seime liberalams sakė V. Janulevičius.
gynybo
Vokietija ar Jungtinė Karalystė yra kapitalistinės šalys. Vokietijoje pelno mokestis 30 proc., Lietuvoje 16 proc. Progresiniai mokesčiai Vokietijoje siekia 42-45 proc., Lietuvoje 20-32 proc. Dividendų mokestis Jungtinėje Karalystėje nuo 0 proc. metiniams dividendams iki 1000 svarų, po to mokestis auga ir dideli met dividendai apmokestinami virš 39 proc. ( Vokietijoje 23 proc.) Lietuvoje ir 1000 eurų ir 1 milijonas eurų metinių dividendų apmokestinami 15 proc.