Prasidėjusioje priešpaskutinėje šio Seimo sesijoje liberalai gins savarankiškai dirbančiuosius nuo aukštesnių mokesčių ir tęs įdirbį užtikrinant palankesnes sąlygas žaliosios energijos proveržiui. Kartu liberalai mėgins atšaukti du ribojimus, kuriuos įteisino praėjusioji valdžia – kvies amžiaus cenzą įsigyjant alkoholio grąžinti į ankstesnį ir atlaisvinti Vyčio paminklu suvaržytą Lukiškių aikštės Vilniuje statusą.
Pagal projektų proporciją Liberalų sąjūdžio frakcija išsiskirs pasiūlymais tolesniam žaliosios energijos proveržiui. Pasak liberalų seniūno Eugenijaus Gentvilo, energetikos sektoriaus kontrolė ir debiurokratizavimas pastaraisiais metais tapo tarsi frakcijos specializacija. „Susirūpinę karo poveikiu energijos kainoms, „perliniais“ bankrotais pertvarkant elektros rinką, vis dar per lėtomis apsukomis investuojant į saulę ir vėją, keli mūsų Seimo nariai parodė valią aiškinantis nesklandumus ir šalinant kliuvinius. Savo įdirbį jie tęs ir šioje sesijoje“, – sako E. Gentvilas.
Rudenį liberalai grąžins į darbotvarkę uždavinį atsisakyti 2 GW ribojimo komercinėms saulės elektrinėms. Pasak Aplinkos apsaugos komiteto nario Romualdo Vaitkaus, toks daugiau kaip metus įsiteisėjęs ribojimas nelogiškas ir kuo toliau, tuo beprasmiškesnis. „Šių metų pradžioje Vyriausybė nustatė sąlygas, pagal kurias komercinių saulės parkų galia gali perlipti du gigavatus. Kam dar reikia įstatyme apynasrio, jeigu per pusantrų metų dabartinei Vyriausybei net skatinant investicijas instaliuota saulės elektrinių galia vis dar nepasiekė nė megavato?“ – sako R. Vaitkus.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas komerciniams saulės parkams nustatė maksimalią 2 GW galią, dar 2,4 GW palikta gaminantiems vartotojams. Kaip vasarą pranešė Energetikos ministerija, šiuo metu šalyje iš saulės pagaminama 873 MW. Tačiau savo eilės laukia investuotojai, kurie, „Litgrid“ duomenimis, norėtų instaliuoti keturiskart tiek galios – 3,7 GW.
Žaliajai energijai plėtoti liberalai paruošė ir pataisų, pagal kurias tinklo operatorius „Litgrid“ savo lėšomis galėtų investuoti į elektros tinklo plėtrą, o saulės elektrines įsirengiančių gaminančių vartotojų grupę prijungtų ne gyventojų, o paties operatoriaus lėšomis.
Liberalų manymu, šioje sesijoje išaušo laikas atšaukti Lukiškių aikštės memorialinį statusą, pagal kurį teritorijos tvarkymas negali prieštarauti „viešajai tvarkai bei gerai moralei“, o valstybės herbo simbolis Vytis privalo būti pagrindinis aikštės akcentas. Frakcija taip pat pasiūlys grąžinti alkoholio cenzą į įprastą Europoje ir koks anksčiau galiojo Lietuvoje – nuo 18 metų.
Frakcijos seniūno teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų daugumos praėjusioje kadencijoje įvestas cenzas riboja natūralią pilnamečių, vadinasi, savarankiškų ir už save atsakingų asmenų teisę. „Per praėjusius 5 metus, kai valstybė leidžia alkoholio įsigyti tik nuo 20 metų, pradėjo nykti subkultūros ir įprastos jaunimo socializacijos praktikos. Dabar dalis studentų, užuot į išėję į miestą megzti pažinčių, pratinasi prie buitinio alkoholizmo bendrabučiuose. Irgi nelegaliai, tik niekas netikrina“, – sako E. Gentvilas.
Valdantys dešinieji jau bandė grąžinti galimybę įsigyti alkoholio nuo pilnametystės. Tuomet Ekonomikos komitetas nutarė, kad ribojimų švelninti neverta, o Seimo salėje pernai sausį už pasiūlymą lesti vartoti alkoholį nuo 18 metų balsavo 44 Seimo nariai, 45 buvo prieš, dar 25 neapsisprendė.
Kitas programinis liberalų uždavinys rudens sesijoje – užtikrinti, kad būtų tęsiama Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo teksto išaiškinimo Konstituciniame Teisme procedūra, kad būtų prielaidos dokumentą ratifikuoti dar šiame Seime.
Galų gale liberalai laikysis pozicijos nepritarti Seime svarstomoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis keičiami tarifai dirbantiems pagal individualią veiklą šalies gyventojams.
