Kovo 6 d. 14 val. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje vyks habil. dr. Kazimiero Garšvos elektroninės mokslo studijos Rytų Lietuvos vardynas ir jo rašyba pristatymas ir diskusija.
Dalyvaus autorius, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai dr. Vytautas Sinica, Audronius Ažubalis, Baltų kalbų ir tyrimų centro vadovas dr. Darius Ivoška, Baltų kalbų ir tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis ir Gudų kultūros draugijos pirmininkas dr. Aleksandras Adamkovičius. Renginį moderuos Audrys Antanaitis.
Studijoje nagrinėjama rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų, asmenvardžių kilmė, sandara, rašyba, raida nuo XV iki XXI amžiaus.
Konstitucinio Teismo prašymu teikiami patarimai dėl oficialiosios Lietuvos vardyno rašybos valstybine lietuvių kalba. Studijos prieduose yra vardyno žinovų nutarimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose.
Leidinio tikslas – atsakyti į klausimą, ar dėl nelietuviškos asmenvardžių, vietovardžių rašybos dokumentuose, užrašuose kiltų pavojus bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, ar tai nepaveiktų lietuvių kalbos papročio.
Dėl to keliami šie darbo uždaviniai
1) glaustai (kiek šiam tikslui būtina) išnagrinėti tradicinių rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų kilmę, darybą, galimus regioninius skirtumus;
2) ištirti, kokie yra lietuviški tradiciniai asmenvardžiai (daugiausia pavardės), kokios jų ypatybės, ar lietuvių kalbos sistemoje aiškiai skiriasi lietuviškos kilmės pavardės ir ne visai ar visiškai nelietuviškos kilmės asmenvardžiai;
3) patikslinti, kaip pagal įstatymus Lietuvos Respublikoje oficialiai turi būti rašomi ir vartojami tikriniai žodžiai valstybine kalba.
Mokslo studiją sudaro trys skyriai
„Rytų Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai“, „Rytų Lietuvos asmenvardžiai“, „Lietuvos valstybinė kalba ir vardynas“. Nagrinėjama tradicinio vardyno kilmė, daryba, cituojama ir svarbiausia literatūra tais klausimais.
Studijoje pateikiamas istorinių lietuvių kalbos plotų žemėlapis, autoriaus išvados dėl Lietuvos vietovardžių ir asmenvardžių oficialios rašybos, prieduose – specialių žinių ir specialų gebėjimą turinčių mokslininkų išvados dėl asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose oficialiuose dokumentuose.
Mokslo studija bus naudinga vardyno, kalbos istorijos, kalbos politikos specialistams, dialektologams, sociolingvistams, baltistams, slavistams, istorikams, teisininkams, įstatymų rengėjams ir visiems besidomintiems rytų Lietuva.
Parengta pagal Lietuvių kalbos instituto pranešimą
Susidaro įspūdis, kad lietuvių kalbos reikalai terūpi Seimo nariams Sinicai, Ažubaliui, kartais ir Kasčiūnui. Neteko skaityti ar girdėti Seimo narių Aušroto, Jankūno, Vėgėlės siūlymų stiprinti valstybinės lietuvių kalbos statusą visoje Lietuvos teritorijoje ar labiau viešinti lietuvių kalbos tyrimus .
Kur perskaitėte, kad Aušrotas yra Seimo narys?
Atsiprašau, suklydau. Tiesiog jis berods kandidatavo į Seimą Valstiečių Žaliųjų partijos ( kuri dabar vienoje frakcijoje su Tomaševskio partija) sąraše, bet matau, kad į Seimą nepateko.
Įdomu bus sužinoti kur baigiasi rytų Lietuva? Ar ties dabartine rytine siena? Ar minimi Gervėčiai, Rimdžiūnai, Pelesa su neseniai Baltarusios valdžios uždarytomis paskutinėmis lietuviškomis mokyklomis, Ašmena,Lentupis, Smurgainiai, Žodiškiai . Vaiškūnai , Žvirbliai, Vainiūnai, Naručiai ir begalė kitų? O gal rytų Lietuvos žemės yra toliau- ties dabarine Latvijos, Baltarusios ir Rusijos sienų sankirta,kur yra Avejos ežeras ir Asvejos gyvenvietė, netoli jo vietovės Sprugi, Zapasiški ( nebent latgališki vietovardžiai taip pat turi priesagą -išk, o ne -isk ,kaip latviški ) , Rageleva,Saukeli,Šavelki,Cingeli,Stakli,Baliny,Garbuli ( garbis prūsiškai akmuo), einat į pietvakarius nuo Dauguvos link Drujos- Šaltiny, Stašuli. Babiški. Plote tarp buvusios 1920m. Lietuvos sienos ir Minsko- taip pat begalė lietuviškos kilmės pavadinimų ( Petriški, Karveli,Butrimava, Narbutava, Gerveli, Skirmantava. Daunary, Malyja Bakšty, Germašiški, Ašmency, Pelikšty, Dauguli…) Gal apie tai daugiau pakomentuos Gudų kultūros draugijos pirmininkas?
Taip, iš veido atpažįstami, kad visi tie pavadinimai yra savi – duoti gyvenusių lietuvių. Bet prakalbėti lietuviškai tose vietose jau nėra kam. Įdomu būtų ištirti, kaip ten gyvenantys senesni žmonės aiškintų šių pavadinimų reikšmes, kilmes.
Rimdžiūnuose netoli Gervėčių, Pelesoje dar tikrai kalbama lietuviškai, juk Baltarusios valdžia tik prieš porą metų uždarė visas lietuviškas mokyklas ir draugijas.LRT ekspedicijos dalyviai su Rimdžiūnų gyventojais kalbėjosi lietuviškai.
Į pietvakarius nuo Polocko yra vietovė Antoniški, Baltarusios rytuose, prie sienos su rusija- Gimbotouka, prie Oršos-Obolcy, Margi.
Mano nuomone, tokios knygos turėtų būti pristatomos Seime.
Aš suprantu, kad Seime vadovaujamasi ne knygomis, ne žiniasklaidų rašiniais, o partiniais interesais, kurie yra biznis. Taigi šios ir apskritai knygų pristatinėjimas Seime būtų tuščias dalykas – kokiu buvo vadinama komunizmo statyba. Tad kiekvienam savo aplinkose, viešumose reikia ieškoti dvasingesnių, kartu ir išmanesnių žmonių, kad atėjus rinkimams būtų aišku ką rinkti į Seimą, Prezidentus, ar Merus.
Nesutinku. Mano nuomone, dvasingais laikėme ir prieš rinkimus tikėjome jų “turimomis svajonėmis” ne vieną dabartinį Seimo narį, deja kol kas tų “svajonių” įgyvendinimo berods nematyti? …. Manau, ne vienam Seimo nariui knygos informacija ir išvados būtų didelė naujijena, o jos pristatymas būtų lyg švietimo kursai Seimo nariams. Gal ne vienas nustebtų, kad ir už dabartinės Lietuvos sienos kai kur dar gyvena ar gyveno lietuviai ir kai kurie vis dar kalba lietuviškai ? Gal tada prieš balsuodami svarbiais lietuvių tautai ir lietuvių kalbai klausimais jie susimąstys, prisiminę šią habil.dr. Garšvos knygą?
kad daugybės anapus dabartinės sienos atsidūrusiuose miesteliuose (lietuviškais pavadinimais!) tarpukariu ir per karą gimusių žmonių gimties liudijimų blankai – lietuviški, ir įrašai juose – lietuvių kalba. Vietovardžiai irgi lietuviški. Nors dabar tų kaimų ir miestelių vardai kiek apipjaustyti, paobliuoti, palakuoti, kad „teisingiau” atrodytų. Bet dalis tų žmonių dar gyvi! Šeimos popierius pakapstę, kai kas dar rastų tą šiandien jau užmirštą dokumentą su lietuvišku miestelio pavadinimu … Ir prisimena, ką jų tėvams ir seneliams ir tarpukariu, ir per karą bei pokarį ten išgyventi teko…
……………….
* Žinoma, jei po to atėjusi valdžia nepakeitė tų dokumentų „teisingais”, o lietuviškų nekonfiskavo.
Rašote apie anapus sienos, o mūsų (svetimųjų užvaldyta) valstybė netgi šiapus sienos stengiasi sugrąžinti iškraipytą pavardžių rašybą, sugrąžinti slaviškai iškraipytus vietovardžius, įteisinti tautines mažumus, kurių teritorijose (taip, tautinių mažumų sąvoka eina kartu su teritorijų išskyrimu ir apibrėžimu) vietovardžiai ir gatvių pavadinimai iškraipomi ir rašomi kitomis kalbomis, o įstaigose privaloma aptarnauti klientus tose teritorijose įteisintomis kalbomis (taigi tos kalbos tampa valstybinėmis tuose tautinių mažumų dariniuose)…
Nesenu laiku, kai Vilniuje pradėti transliuoti daug lenkiškų TV kanalų lenkų kalba, tame TV kanalų pakete yra keletas kanalų transliuojamų baltarusių, ukrainiečių, rusų kalbomis. Transliacijų metu dažnai nurodomos kalbančių žmonių pareigos, vardai, pavardės. Pastebėjau, kad dažnokai pavardės pasitaiko labai arba visiškai panašios į lituviškas, tik pavardės galas padaromas baltarusiškas, ukrainietiškas ar rusiškas. Todėl man vis kyla klausimas–iš kokios tautos šios pavardės kilusios. Ar iš lietuviškų pavardžių kilusios kitų svetimų tautų pavardės, ar lietuviškos pavardės kilusios iš svetimų. Lietuvoje šios panašios pavardės yra labai senos ir plačiai paplitusios.Dėl jų lietuviško kilimo niekam nekildavo klausimų. Net ir rusų laikais. Man atrodo, kad reikia išlaikyti šių senųjų lietuviškų pavardžių šimtmečiais nusistovėjusią lietuvišką rašybos formą ir tradiciją nieko nekeičiant. Neseni kai kurių mergužėlių iškreipti norai darkyti savo pavardes, to siekiant per įvairaus lygio teismus ir pasiekiant yra eilinis griovėjų išmislas, keliantis nestabilumą ir chaosą, valstybei visiškai nereikalingas bei ją griaujantis.
Manau, valstybinė lietuvių kalba turi vienyti visus Lietuvos piliečius, kokios kilmės jie bebūtų.
To REIKALAUJA ir VŽTD, ĮPAREIGOJANTI kiekvieną valstybę VISIEMS šalies piliečiams bei nuolatiniams gyventojams VIDURINĮ išsilavinimą suteikti mokyklose VALSTYBINE kalba. Kiek suprantu, PL taip ir daro, tačiau iš mūsų, 14 kartų už ją mažiau už ją piliečių turinčios valstybės reikalauja, kad MES iš savo biudžeto (tiek pat kartų mažesnio už jos) mokytume JOS tarpukariu nutautintų piliečių palikuonius. Kad mokytume juos kalba-atvykėle…
(Atvykėliai pagal tarptaut. teisę nelaikomi TM, ir jų čia atnešta ir primesta kalba taip pat nėra TM kalba).