Ikimokyklinio amžiaus vaikų peršalimo ligos – nemažas galvos skausmas dirbantiems tėvams. Be to, kad šaltuoju metu siaučiantys virusai išvargina vaikus, atžalų susirgimai sujaukia ir tėvų kasdienę bei darbinę rutiną, versdami juos imti nedarbingumo pažymėjimus bei skirti mažiau laiko darbinėms užduotims. Kaip į ligų liūną įklimpusiems tėvams emociškai nepalūžti ir palengvinti nuolat sergančių vaikų rutiną, patarimais dalijasi specialistės.
Pasak „BENU“ vaistininkės Ingos Norkienės, žindomas kūdikis iki 6 mėnesių gauna imuninę ir pasyvią apsaugą iš mamos, o nuo 6 mėnesių kūdikio imuninė sistema pradeda tapti savarankiška. Tam, kad ji būtų stipri, vaikas turi susidurti su aplinkoje cirkuliuojančiais mikroorganizmais.
„Tik šis susipažinimas dažnai tampa tėvų ir darbdavių galvos skausmu, nes tėvai dėl sergančių vaikų dažniausiai iškrenta iš darbo rinkos“, – teigia „BENU“ vaistininkė.
„Atvejai, kuomet sekmadienio vakarą arba pirmadienio rytą termometras rodo pakilusį vaiko karštį, gali būti, švelniai tariant, netikėti, lydimi atodūsio ir žodžių „kiek gi galima?“ ar piktesnio tono. Ypač, jei prieš susirgimą vaikas darželyje praleido vos kelias dienas“, – sutinka Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Aušra Auškalnė.
Geriausia tiesiog susitaikyti su vaiko susirgimu
Pasak specialisčių, geriausia tokioje situacijoje nekaltinti aplinkos: kitų darželį lankančių ir galbūt sergančių vaikų, neva neatsakingų tėvų ar savo paties atžalos.
„Labiausiai tėvams psichologiškai susidoroti su situacija, kai vaikas serga be pertraukų, galėtų padėti paties fakto priėmimas – mano vaikas vėl susirgo. Iš pradžių, tikėtina, norėsis reaguoti impulsyviai, tačiau vėliau svarbu stengtis priimti ir suvokti realybę objektyviai. Tai tėvams padės priimti reikalingus sprendimus ir tinkamai spręsti susiklosčiusią padėtį“, – tvirtina A. Auškalnė.
Suvokimas, kad nesame pajėgūs kontroliuoti kitų tėvų, vaikų ar aplinkoje esančių virusų ir susirgimų, padės tėvams ieškoti išeičių ir imtis konstruktyvių sprendimų, o ne tiesiog kaltinti gausybės aplinkybių, kurios nuo jų visiškai nepriklauso.
Mažieji serga ir sirgs
Supratus, kad maži vaikai serga ir sirgs, net faktas, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams normalu sirgti šešis ar daugiau kartų per metus, nebebus toks baisus. Be to, tėvams reikia priimti ir tai, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas ir vieni tiesiog serga dažniau, o kitiems, pavyzdžiui, sloga, nekelia jokių sunkumų.
„Fakto, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, priėmimą palengvina suvokimas, kad visi vaikai yra skirtingi: vieni dėl besiformuojančio atsparumo ligoms yra linkę „susigaudyti“ jas visas, o prie kitų, atrodo, nekimba niekas. Tėvams patarčiau tiesiog laikytis specialistų teikiamų siūlymų, stiprinti vaiko imunitetą ir nepamiršti jo psichinės sveikatos ir emocinės gerovės“, – teigia A. Auškalnė.
Be to, kaip žinia, darželiuose vaikai dažnai bendrauja labai glaudžiai, yra linkę viską liesti, dėtis į burną, todėl įvairiausių negalavimų išvengti yra labai sudėtinga. Neskubėti susierzinti padės ir suvokimas, kad mes nežinome, su kokiomis problemomis susiduria kiti tėvai ir kokios yra kito vaiko susirgimų istorijos. Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad kitų vaikas sloguoja, o jis tiesiog turi alergiją, arba, kad mažamečio kosulio priežastis yra astma.
Be abejo, žinovių teigimu, pozityvumo suteikia ir tėvų gebėjimas apsitarti tiek tarpusavyje, tiek su darželio auklėtojais, ką vienoje ar kitoje situacijoje būtų galima daryti. Padėtų ir požiūrio keitimas, pavyzdžiui, tiesiog vertinant laiką, kurį galite su vaiku praleisti kartu.
Išlikti sveikiems padeda visavertė mityba ir poilsis
Vaikus išlaikyti sveikus, pirmiausia, padeda racionali ir visavertė mityba, užtikrinanti reguliarų skaidulų ir maistinių medžiagų kiekį. Tėvai turėtų nepamiršti riboti suvartojamo pridėtinio cukraus kiekio, nes prisivalgęs skanėstų, vaikas jausis sotus ir nenorės valgyti visaverčio maisto.
„Didžiausia bėda turbūt yra ta, kad vaikai ne visus produktus valgo ir tėvams tenka stipriai sumažinti racioną. Visgi, reikia suprasti, kad makaronai, bulvės ir vištiena neužtikrins pakankamo reikalingų medžiagų kiekio, taigi tėvams teks pasitelkti kūrybiškumą ir prie įvairių produktų vaikus pratinti anksčiau nei prie skanėstų“, – aiškina „BENU“ vaistininkė.
Vaisiai, daržovės, viso grūdo gaminiai, baltymų turintis maistas ir pakankamas vandens kiekis yra kertiniai akmenys visavertei mitybai. Be to, naudingi yra Omega-3 žuvų taukai, vitaminai A, B, C bei D.
Prieš prasidedant ligų sezonui tėvams galima pasiūlyti vaikų mitybą įtraukti betagliukanų, pasižyminčių imunomoduliuojančiu veikimu, turinčių maisto papildų ir maisto papildų, turinčių probiotikų, arba vadinamųjų gerųjų bakterijų, bei prebiotikų, t. y. oligosacharidų, skaidulų, kurios yra gerųjų bakterijų maistas. Jeigu pavyksta užtikrinti visavertę mitybą, maisto papildų, išskyrus vitaminą D ir žuvų taukus, vartoti praktiškai nereikia.
Medicinos specialistės taip pat pabrėžia poilsio režimo svarbą
„Vaikas turi būti pailsėjęs ir, priklausomai nuo savo amžiaus, išmiegoti reikiamą valandų kiekį. Devinta valanda vakaro yra raudona linija, kai darželinukas turėtų gulėti lovoje“, – sako I. Norkienė.
Vaikams svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą ir buvimą gryname ore. Koks bebūtų oras, bent valanda ar dvi lauke netgi žiemą yra rekomenduotina. Imuninei sistemai teigiamos įtakos turi vasaros maudynės, vaikščiojimas basomis ant minkštų, nelygių paviršių, nes tokiu būdu yra stimuliuojamos paduose esančios refleksogeninės zonos, kraujotaka. Tėvai turėtų pasirūpinti vaikų apranga, kad jiems nebūtų nei per šilta, nei per šalta, o rengti mažylius galima svogūno principu, t. y. naudoti daug plonesnių sluoksnių, kuriuos, jei vaikas juda, lengva nuimti.
Tėvai turi rodyti vaikams pavyzdį
Pašnekovės pabrėžia, kad vaikų mityba priklauso didele dalimi nuo tėvų, todėl tėvai savo pavyzdžiu turėtų rodyti, ką reikia valgyti. Be to, vaikus privalu mokyti higienos, pavyzdžiui, rankų plovimo grįžus iš lauko ar prieš valgymą. Taip pat itin svarbus yra čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, esant epideminei padėčiai svarbus nosies plovimas izotoniniu jūros vandeniu.
Vaiko susilpnėjusią imuninę sistemą parodo viena po kitos sekančios infekcijos bei ilgas jų gydymas. Tuo metu vaikai nevalgo, prastai miega, skundžiasi pilvo skausmais.
Be to, ir tėvų, ir vaikų savijautai daug neigiamos įtakos daro stresas. Gebėjimas su juo tvarkytis tiek patiems tėvams leistų kritinę minutę jaustis ramiau, tiek parodytų vaikams, kad jų susirgimas nėra didelė nelaimė.
„Galiausiai, svarbu suprasti, kad įdomiausias, daugiausiai malonumo ir džiugesio vaikui suteikiantis objektas yra su juo namuose esantis suaugusysis. Linkiu, kad laikas su vaiku, ar jis sveikas, ar serga, taptų dovana ir džiaugsmingu prisiminimu, ir kad tėvams, lygiai, kaip ir vaikui, kiekvieno ryto pasisveikinimas taptų nauju nuotykiu ir galimybe stiprinti tarpusavio ryšį“, – apibendrina A. Auškalnė.
Žinia, kūdikį žindyti patariama ne trumpiau, nei 9 mėnesius. Visgi supratingos mamos žindo savo kūdikius ir po šio termino, greta įprasto maitinimo, krūtimi maitina ryte ir vakare. Nauda yra ta, kad taip kruopščiai prižiūrimas vaikas bus ne tik intelektualesnio išsivystymo, bet ir bus visiškai atsparus alergijoms. / Rekomenduoju mažiems vaikams neduoti pirktinio pasterizuoto pieno, kadangi nuo jo gaminasi gleivės, o peršalus pasunkėja susirgimas sinusitu. Naudingiau valgyti rūgščius pieno produktus, kurie lengviau įsisavinami ir yra puikus natūralus kalcio ir baltymų šaltinis: tai rūgpienis, kefyras, varškė, varškės sūris ir ekologiškas jogurtas