Vilnius, 2025 m. vasario 6 d. – Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausius valstybės vadovus, prašydamos užtikrinti objektyvų ir nešališką Juozo Krikštaponio veiklos vertinimą bei apsaugoti jo atminimą nuo nepagrįstų kaltinimų. Kreipimasis adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Ministrui Pirmininkui Gintautui Paluckui, Generalinei Prokurorei Nidai Grunskienei, Aukščiausiojo Teismo Pirmininkei Danguolei Bublienei, Vyriausiojo Administracinio Teismo Pirmininkei Skirgailei Žalimienei ir Ukmergės rajono merui Dariui Varnui
Kreipimesi išreiškiamas susirūpinimas dėl Juozo Krikštaponio, kuris buvo Vyčio apygardos partizanų vadas ir žuvo kovodamas už Lietuvos laisvę, atminimo menkinimo bei nepagrįstų kaltinimų dėl tariamo dalyvavimo nusikaltimuose prieš žmoniškumą.
Patriotinės organizacijos reikalauja istorinės tiesos ir prašo, kad teisinės institucijos objektyviai išnagrinėtų visus dokumentinius duomenis, nepasiduodamos politiniam spaudimui ar nepatikrintoms interpretacijoms.
Lėno mūšio 80-ųjų metinių minėjimas
Šių metų sausio 12 d. Lėno miške ir Ukmergėje įvyko iškilmingas renginys, skirtas pagerbti 1945 m. sausio 12 d. žuvusius Vyčio apygardos partizanus. Minėjimas prasidėjo prie Ukmergėje esančio paminklo Juozui Krikštaponiui, kur buvo sugiedotas Lietuvos himnas, uždegtos žvakutės ir padėtos gėlės.
Renginyje kalbėjo Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos narys dr. Vytautas Sinica, pabrėždamas, kad teisingumą gali vykdyti tik teismas, o vien istorikų interpretacijų nepakanka, kad būtų galima žmogų apkaltinti nusikaltimais prieš žmoniškumą.
Lėno miške, kur 1945 m. sausio 12 d. vyko vienas iš didžiausių Lietuvos partizanų mūšių, prie paminklo kovotojams buvo surengtos partizanų pagerbimo iškilmės. Po to Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už žuvusius partizanus, jas laikė Panevėžio vyskupas emeritas, laisvės kovų dalyvis Jonas Kauneckas.
Renginio dalyviai taip pat aplankė Lėno kapines, kur vyko iškilmingas pagerbimo ceremonialas.
Krikštaponio dalyvavimas Baltarusijoje – neįrodytas
Istorikų ir tyrėjų pateikiami dokumentai rodo, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Juozo Krikštaponio dalyvavimą žydų žudynėse Baltarusijoje. 2015 m. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra konstatavo, kad nėra pakankamai teisinių įrodymų, leidžiančių kaltinti J. Krikštaponį nusikaltimais žmoniškumui.
Be to, daugelis liudijimų, kuriais remiamasi kaltinant J. Krikštaponį, buvo išgauti KGB tardymų metu, po 10–30 metų nuo tariamų įvykių, todėl jų patikimumas kelia pagrįstų abejonių.
Tyrėjų išvados rodo, kad J. Krikštaponis didžiąją vokiečių okupacijos dalį slapstėsi ir gyveno savo sodyboje Ukmergės rajone.
Jo šeimos nariai ir vietos gyventojai teigė, kad jis nebuvo išvykęs į Baltarusiją, o sovietiniai archyvai patvirtina, jog jo suėmimas gestapo buvo susijęs su konfliktu su vokiečių karininkais Ukmergėje.
Ukmergėje esantis paminklas – vietos bendruomenės lėšomis
Paminklas Juozui Krikštaponiui Ukmergėje buvo pastatytas vietos bendruomenės, bendražygių ir giminaičių lėšomis, pagerbiant jį kaip laisvės kovų dalyvį.
Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad negalima vien politinių interpretacijų pagrindu naikinti šio paminklo, nes jis yra ne tik individualios asmenybės, bet ir visos Vyčio apygardos partizanų atminimo simbolis.
Patriotinės organizacijos kreipimesi išreiškia prašymą Ukmergės rajono merui Dariui Varnui užtikrinti, kad šis paminklas nebūtų išardytas ar kitaip pažeistas, kol nėra atliktas išsamus teisinis ir istorinis tyrimas.
Reikalavimai valdžios institucijoms
Patriotinės organizacijos, pasirašiusios kreipimąsi, reikalauja:
- Nutraukti Juozo Krikštaponio viešą diskreditaciją, remiantis nepatikrintais ir prieštaringais istoriniais duomenimis.
- Užtikrinti, kad sprendimai dėl jo veiklos vertinimo būtų priimami teisinėse institucijose, o ne politiniu ar akademiniu lygmeniu.
- Pradėti oficialią brolių Juozo ir Antano Krikštaponių palaikų paiešką, siekiant juos deramai perlaidoti.
- Išsaugoti Ukmergėje pastatytą paminklą, kol nėra priimtas teisminis sprendimas dėl Juozo Krikštaponio veiklos vertinimo.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos žmonių teisių gynimo organizacijų bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Juozo Krikštaponio byla yra svarbus istorinės atminties klausimas, reikalaujantis kruopštaus ir bešališko vertinimo. Lietuvos patriotai ir laisvės kovų dalyvių organizacijos ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad istorinė tiesa būtų nustatyta remiantis faktais ir teisinėmis priemonėmis, o ne vadovaujantis jausmais ar ideologinėmis prielaidomis.
