Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Alfonso Eidinto monografiją „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“.
„Gabus, ryžtingas, racionalus, neatidėliojantis sprendimų Galvanauskas tapo tikra politikos žvaigžde tarp Lietuvos politikų pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu. O ir pati Lietuva sudarė geras sąlygas jo talentui atsiskleisti“, – taip pagrindinį knygos veikėją apibūdina autorius.
Viena įdomiausių tarpukario Lietuvos asmenybių Ernestas Galvanauskas (1882–1967) buvo net keturių Lietuvos vyriausybių ministras pirmininkas 1919–1924 metais, trijuose Ministrų Kabinetuose – užsienio reikalų ministras, o siekdamas Lietuvos Respublikos pripažinimo de jure ėjo dar ir kitų ministrų pareigas.
Tris kartus partijų lyderiai svarstė jo kandidatūrą į prezidento postą. Galvanauskas prisidėjo prie Lietuvos ūkio pagrindų kūrimo, finansų tvarkymo ir lito įvedimo, padėjo organizuoti bermontininkų sutriuškinimą, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos Respublikos.
„Ši knyga man nebuvo eilinio politiko biografija“, – rašo prof. Alfonsas Eidintas
primindamas, kad tai unikalus Lietuvos politikas, frankofonas, didžiumą savo gyvenimo metų apsuptas prancūzų kalbos ir kultūros bei politikos aktualijų, ilgus metus, kartais specialiai, pamirštas mūsų valstybės kūrėjas. Įdomiausia, pasak autoriaus, buvo dar kartą pasvarstyti apie Galvanausko pastangas atgauti Vilnių, Lietuvos atvedimą į Vakarų demokratinio pasaulio šalių šeimą, didžiausią politiko laimėjimą – Klaipėdos prisijungimą ir tarptautinį to fakto pripažinimą sudarius Klaipėdos krašto konvenciją, santykius su kitais politikais, sunkius sprendimus 1940-aisiais.
Pasitraukęs iš Lietuvos Ernestas Galvanauskas gyveno egzilyje Vokietijoje, Madagaskare, Prancūzijoje. 1967 metų liepos 24 dieną mirė Prancūzijos mieste Eks le Bene, čia ir palaidotas.
Trisdešimties knygų autorius ir bendraautoris prof. Alfonsas Eidintas yra lietuvių istorikas, diplomatas, rašytojas. XX amžiaus Lietuvos istorijos, lietuvių emigracijos, holokausto ir diplomatijos klausimai, politikų ir diplomatų biografijos – tai pagrindinės autoriaus kūrybos temos.
Garsių istorinių romanų trilogijos „Ieškok Maskvos sfinkso“, „Erelio sparnų dvelksmas“, „Aukštai šaltos žvaigždės“, taip pat istorinės apysakos „Pūga prie Mėmelio. Atvadavimo saga“ autorius dirbo Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV, Kanadoje, Izraelyje, Norvegijoje ir Graikijoje, dėstė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.
Nuo 2022 metų sausio dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Strateginio prognozavimo skyriuje, nuo 2024-ųjų spalio bibliotekos leidžiamo mokslo žurnalo „Parlamento studijos“ vyriausiasis redaktorius.
Skaitytojas knygoje ras stebėtinai aktualias šioms dienoms istorines įžvalgas, pagal Ernesto Galvanausko laiškus broliui Gediminui, rašytus nuo 1940 metų, atkurtą jo gyvenimą egzilyje. Laiškuose dėstomi politiniai procesų vertinimai, prognozės, netgi pranašystės, knygoje cituojami vertingi žymių žmonių prisiminimai, atskleidžiantys politiko ir diplomato asmenybės bruožus.
Monografijos recenzentai dr. Asta Petraitytė-Briedienė, prof. dr. Zenonas Butkus. dailininkas Saulius Bajorinas, redaktorė Irena Stankevičienė.
Ši knyga skirta ne vien istorikams, bet ir politologams, teisininkams, ekonomistams, žurnalistams, studentams, dėstytojams, mokytojams, gimnazistams, visiems, besidomintiems Lietuvos istorija.
Leidinį galima įsigyti internetu, MELC.LNB.LT svetainėje, apsilankius Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, II a. šalia Informacijos ir registracijos punkto) arba prašome kreiptis elektroniniu paštu pardavimai@lnb.lt.
Informaciją parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
O koks E.Galvanausko požiūris į Smetoną buvo, matyt, Eidintas neparašė, nors tai svarbu vertinant jo asmenybę.