Vasarį Lietuvos, kaip ir likusių Baltijos šalių, laukia istorinis įvykis – bus atsijungta nuo sovietinio energetinio žiedo, jungiančio Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, dar vadinamo BRELL, ir sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema.
Su priešiškų jėgų pagalba šis žingsnis jau spėjo apaugti įvairiais gandais, esą liksime be elektros arba jos kainos šaus į neregėtas aukštumas. Todėl svarbu pabrėžti, kad atsijungimo nuo BRELL žiedo įprasti vartotojai iš esmės nepajus, bet kiekvienas iš mūsų, norėdami jaustis užtikrinčiau, galime nuo netikėtumų apsisaugoti papildomai.
Svarbiam momentui ruoštasi keletą dešimtmečių
BRELL žiedo jungtys ilgus metus buvo tarsi bambagyslė, su kurios pagalba Rusija galėjo vykdyti energetinį šantažą. Visai kaip ir su naftos ar dujų tiekimu. Kai priklausomybę nuo pastarųjų išteklių pavyko panaikinti, elektros jungtis liko bene vienintele sąsaja, neleidusia mums patiems perimti savo energetinės sistemos kontrolės į savo rankas.
Idėja atsijungti nuo BRELL žiedo nėra spontaniška. Tiesa, 2022 metais Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą šį procesą tik dar labiau paspartino. Visgi paruošiamieji darbai šiam istoriniam žingsniui buvo pradėti dar prieš keletą dešimtmečių.
Per tą laiką Baltijos šalys išplėtė savo jungtis su Skandinavija, 2016 metais buvo pradėta naudoti 500 MW galios tarpvalstybinė elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“. Tais pačiais metais pigesnė elektra iš Švedijos Baltijos jūros dugnu pradėjo tekėti į Lietuvą 700 MW galios jungtimi „NordBalt“.
Darydamos namų darbus ir stiprindamos savo energetinę nepriklausomybę, Baltijos šalys dėjo tvirtus žingsnius ir vystant vietinės gamybos projektus. Ypač didelis proveržis stebimas pastaruosius 5–7 metus. Štai 2023 metais, palyginti su 2018-aisiais, vietinė elektros gamyba Lietuvoje išaugo 75 proc. (nuo 3,22 iki 5,66 TWh) ir sudarė 45 proc. bendro elektros energijos poreikio. 2024-aisiais iš viso pagaminta apie 7,6 TWh arba daugiau nei trečdaliu didesnis kiekis elektros nei 2023 metais. Vietinės gamybos pajėgumai pernai leido patenkinti apie 62 proc. nacionalinės elektros paklausos.
Į šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimą didžiulį indėlį įdėjo ir „Eesti Energia“ grupė, valdanti bendroves „Enefit“ ir „Enefit Green“. Būtent pastaroji Kretingos, Šilutės, Kelmės ir Naujosios Akmenės rajonuose vysto net 7 vėjo parkus, kurių bendra galia siekia 257 MW. Per metus toks energijos kiekis gali elektra aprūpinti 500 tūkst. namų ūkių. Iki 2026 m. pabaigos, pradėjus veikti dar daugiau vėjo parkų, planuojama, kad generacija sieks apie 1,9 TWh per metus.
Poveikio nepajusime
Būtent per daugiau nei dešimtmetį atliktas įdirbis plėtojant jungtis su Senuoju žemynu ir vystant vietinės gamybos pajėgumus šiandien leidžia jaustis užtikrintai prieš atsijungiant nuo Rusijos kontroliuojamo BRELL energetinio žiedo. Tai reiškia, kad vasario 8–9 dienomis, kai pagaliau faktiškai įvyks pats atsijungimas ir sinchronizacija su kontinentinės Europos sistema, eiliniai vartotojai jokių nepatogumų nepajus: elektra nedings, pasirašyti naujų sutarčių su tiekėjais nereikės.
Šiuo atveju stabilumą ir būtinąjį rezervą Baltijos šalių elektros rinkose padės užtikrinti ir izoliuotam sistemos darbui itin reikšmingi baterijų parkai. Pavyzdžiui, vieną jų, 200 MW galios ir 200 MWh talpos, Vilniuje įrengė bendrovė „Energy Cells“, o energiją tiekia „Enefit“. Taip pat, „Eesti Energia“ įrengė baterijų parką Auvere pramoniniame komplekse Estijoje.
Visiškai natūralu, kad daugeliui aktualiausias klausimas, kaip dėl atsijungimo nuo BRELL keisis elektros kainos. Čia svarbu pabrėžti, kad, visų pirma, turintieji fiksuotos kainos planus apskritai jokio pokyčio nepajus. Tuo metu kintamos kainos planų savininkams elektros kainų pokytis gali būti itin minimalus, vos kelių procentų ribose. Ir tai, tikėtina, bus tik laikinai, nes laikui bėgant mūsų energetinė sistema turėtų prisitaikyti prie pokyčių. Šiuo atveju daug didesnės įtakos kainoms ir toliau turės elektros paklausa ir vietinės gamybos pajėgumai. Paprasčiau tariant, kiek elektros sugeneruos vėjas, saulė ir vanduo.
Todėl norintieji jaustis užtikrinčiau ir išvengti galimų netikėtumų elektros sąskaitose, gali patys imtis veiksmų. Paprasčiausias būdas – kintamos biržos kainos planą pakeisti į fiksuotos, kuris užtikrina stabilias ir lengvai prognozuojamas elektros sąskaitas kiekvieną mėnesį. Kitas sprendimas – ant savo namų stogo įsirengti saulės elektrinę. Tam dabar itin palankus metas, kadangi iki saulėtojo periodo galima susitvarkyti visus formalumus ir jau pavasarį patirti jėgainės naudą. Negana to, iškart net nereikia turėti visos sumos, nes įprastai saulės elektrines galima įsigyti išsimokėtinai. Be to, Energetikos ministerija pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat ketina skirti paramą saulės jėgainių įsirengimui.
Galiausiai, dar vienas sprendimas – savo namuose įsirengti energijos kaupiklius. Kaip tik kovo mėnesį Lietuvoje planuojama paskelbti antrąjį šių metų kvietimą gyventojams teikti paraiškas paramai kaupimo baterijų įsirengimui gauti. Bendra paramos suma šiam kvietimui sieks 15 mln. eurų. Tiesa, gyventojai jau dabar gali įsirengti kaupiklius ir teikti paraišką kartu su mokėjimo prašymu.
Jūsų asmeninė saulės elektrinė ir energijos kaupimas ne tik padės sumažinti sąskaitas, bet ir turės daug didesnę reikšmę – ji sutvirtins Lietuvos energetinę nepriklausomybę. O būtent jos, atsijungdama nuo BRELL žiedo, mūsų valstybė siekia ištisus dešimtmečius.
