Kaitri vidurvasario saulė Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, gyventojams neleido atsikvėpti. Už norą atsivėsinti liepą teko susimokėti dešimtadaliu brangiau nei birželį. Liepos mėnesį elektros kaina Baltijos šalių regione augo 7 proc. iki 9,80 ct/kWh. Faktorių visuma leidžia daryti prielaidą, kad elektros pigimo paskutinį vasaros mėnesį tikėtis neturėtume. „Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas Valdemaras Fiodorovičius pažvelgia detaliau, kuo pastaruoju metu gyvena didmeninės Baltijos šalių elektros rinkos.
Karščio banga didino kainas visoje Europoje
Žvelgiant į skaičius, liepą „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje žemiausia elektros kaina buvo -0,24 ct/kWh (su PVM), aukščiausia siekė 40,79 ct/kWh (su PVM), o mėnesio vidurkis – 11,86 ct/kWh (su PVM). Vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas), buvo apie 23,71 ct/kWh (su PVM).
Beveik tokia pati didmeninė elektros kaina liepą fiksuota ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje ji siekė 11,86 ct/kWh (su PVM), Estijoje – 11,95 ct/kWh (su PVM).
Kad elektros kainų kreivė stiebėsi į viršų, pernelyg neturėtų stebinti. Tam didžiausios įtakos turėjo dėl itin karštų aukštumoje išlikęs elektros poreikis patalpų vėsinimui.
Nuo karščio bangos praėjusį mėnesį kentėjo ir Pietų, Pietryčių Europa: Bulgarija, Serbija, Graikija, Rumunija ir kt. Štai Vengrijoje liepos 18-ąją elektros kaina buvo šoktelėjusi net iki 99,9 ct/kWh.
Saulės indėlio nepakako
Lietuvoje nacionaliniu lygmeniu liepą iš viso suvartota 979 GWh elektros, birželį šis skaičius siekė 913 GWh, tad skirtumas siekia 7,19 proc.
Be didelio elektros poreikio patalpų vėsinimui, kuris didina kainas, karštis neigiamai veikia ir saulės jėgainių efektyvumą, taip pat tenka riboti energetikos infrastruktūros pralaidumą. Taip nutiko ir antrąją liepos savaitę, kai „NordBalt“ galingumas kelias dienas buvo sumažintas iki 600 MW.
Techniškai apribojus pigesnės elektros srautus į Baltijos šalių regioną, prielaidas didėti energijos kainoms sudarė ir dėl ramių orų nepastovi vėjo generacija. Pavyzdžiui, Lietuvoje liepą ji sudarė 178 GWh, kai tuo metu birželį – 150 GWh. Menka vėjo generacija buvo fiksuota ir Skandinavijoje, lėmusi, kad mažiau pigesnės energijos paskirstyta į Baltijos šalis.
Be to, Šiaurės regiono hidroelektrinių baseinų rezervai taip pat išseko, o gamyba iš saulės nepavijo susiformavusio elektros deficito. Tai lėmė, kad daugiau brangios elektros teko gaminti naudojant dujas, taip pat šiluminėms elektrinėms Estijoje ir Latvijoje. Naudojant dujas pagamintos elektros svertinė kaina buvo 13,04 ct/KWh. Tai beveik 4 ct brangiau negu vidurkis. Dėl šių priežasčių elektros kainų kreivė Baltijos šalių regione sparčiau stiebėsi į viršų.
Gera žinia nebent poilsiautojams
Likusi vasara labiau gali džiuginti poilsiautojus, bet ne sekančius elektros kainas. Ilgalaikės prognozės rodo, kad Europoje, įskaitant Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, rugpjūtį temperatūra bus aukštesnė nei daugiametis vidurkis. Todėl labai tikėtina, jog elektros paklausa, kaip ir jos kaina, toliau išliks aukštumose.
Negana to, Baltijos šalių regione, Skandinavijos regionuose vis dar vyksta įvairūs planiniai energetikos infrastruktūros darbai, kurie riboja tiek pigesnės elektros gamybą, tiek jos paskirstymą į Lietuvą ir aplinkines valstybes. Neišvengiama ir nenumatytų gedimų, kurie padėtį tik apsunkina. Visos prielaidos kol kas leidžia daryti išvadą, kad bent artimiausiu metu elektros kainų mažėjimo tikėtis sudėtinga. Realus scenarijus, kad per ateinančius šešis mėnesius vidutinės mėnesinės kainos Lietuvos zonoje svyruos nuo 7,6 iki 12 ct/kWh.
Tai ne pati geriausia žinia su birža susietus planus turintiems vartotojams, kadangi jiems bus sunku planuoti savo išlaidas elektros energijai. Dėl šios priežasties, dabar puikus metas apsvarstyti perėjimą prie fiksuotos kainos planų, suteikiančių daugiau stabilumo ir leidžiančių apsisaugoti nuo nenumatytų elektros kainų šuolių ateityje.
