2024-ieji Lietuvos nacionaliniam muziejui tapo išskirtiniais metais. Pernai visuomenei buvo pristatytas naujas muziejus Gedimino kalno papėdėje – Pilininko namas.
Tarptautinės parodos sulaukė milžiniško susidomėjimo – muziejaus parodas užsienyje aplankė daugiau nei 255 tūkst. lankytojų. Lietuvoje muziejų per metus aplankė daugiau nei 380 tūkst. žmonių.
33 tūkst. lankytojų dalyvavo mokomosiose programose, o muziejaus renginiuose apsilankė net 35 proc. daugiau dalyvių nei ankstesniais metais. Sukurtos 22 naujos edukacinės veiklos, pritaikytos įvairioms auditorijoms. Per metus surengtos 45 parodos.
Svarbiausi 2024 metų pasiekimai
„Muziejaus misija yra saugoti praeitį, įkvėpti dabartį ir kurti ateitį. Šis siekis reikalauja nuolatinio dialogo su visuomene, naujoviškų sprendimų ir siekio tapti visiems atviru traukos centru“, – pristatydama 2024 metų muziejaus veiklos ataskaitą sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Vieni ryškiausių muziejus praėjusių metų projektų buvo įgyvendinti Lietuvos kultūros laiko Prancūzijoje programoje.
Jie ne tik pritraukė gausybę lankytojų, bet ir atvėrė naujas bendradarbiavimo galimybes su tokiomis garbingomis institucijomis kaip Pompidou centras, Luvras, Vasarely fondas.
Šios partnerystės bus tęsiamos ir ateityje – 2025 metais muziejus toliau bendradarbiaus su Luvru, o 2027-aisiais kartu su Pompidou centru ir kitais partneriais LNM Istorijų namuose surengs išskirtinę parodą, skirtą Kazio Varnelio 110-osioms gimimo metinėms.
2024-aisiais muziejus pristatė ir pirmąją savo parodą Japonijoje, pasakojančią tremties istoriją. Joje rodyta 50 muziejaus rinkinio eksponatų, o pats pasakojimas sulaukė japonų auditorijos susidomėjimo ir pripažinimo.
Lietuvoje daug dėmesio skirta socialinei įtraukčiai: muziejus aktyviai dirbo su bendruomenėmis, patiriančiomis socialinę atskirtį. Parengtos specialios programos lankytojams su regos ir klausos negalia, vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Projekte „Socialinis receptas“ dalyvavo 446 senjorai.
2024 metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengta 19 proc. daugiau renginių, juose sulaukta 35 proc. daugiau dalyvių, palyginti su praėjusiais metais.
Labiausiai bendras lankytojų skaičius augo šiuose padaliniuose
Gedimino pilies bokšte – daugiau nei 26 proc., Istorijų namuose – 32 proc., Signatarų namuose – 49 proc.
Renginių skaičiaus didėjimas prisidėjo prie muziejaus lankytojų įsitraukimo didinimo – siūlyta daugiau galimybių įvairioms auditorijoms dalyvauti kultūrinėse veiklose ir taip stiprintas muziejaus kaip bendruomenių traukos centro vaidmuo.
Renginiai leidžia veiksmingiau pristatyti muziejaus rinkinius ir parodas, taip skatinant kuo platesnį domėjimąsi kultūra ir istorija. Muziejus yra ne tik parodų vieta, bet ir aktyvi socialinio dialogo erdvė, kurioje vyksta koncertai, paskaitos, patirtiniai užsiėmimai ir interaktyvūs užsiėmimai.
Naujos erdvės ir projektai
2024 metais buvo baigtas svarbus ilgalaikis projektas – muziejaus saugyklų perkraustymas, užtikrinantis geresnes eksponatų saugojimo sąlygas. Taip pat pradėtas naujas Gedimino kalno tvarkybos darbų etapas ir užbaigtas Naujojo arsenalo rekonstrukcijos projektavimas, numatantis naujoviškos parodos kūrimą.
Pernai duris atvėrė ir naujas muziejaus padalinys Gedimino kalno papėdėje – Pilininko namas, kuris greitai tapo žinomas tarp užsienio turistų ir vilniečių. Šis projektas, kurtas ne vienus metus, yra svarbus žingsnis įgyvendinant muziejaus misiją – pristatyti Lietuvos istoriją naujoviškai ir įtraukiai.
Praėjusiais metais muziejus taip pat atskleidė savo kūrybinių galimybes dalyvaudamas pirmąkart Lietuvoje rengtame kultūros hakatone „HACKcultureATHON“.
Jame pasirodė net dvi Lietuvos nacionalinio muziejaus komandos. Viena iš jų laimėjo šį hakatoną su projektu „Vilniaus adresų mozaika“ – skaitmenine platforma, kuri leis ateityje plačiai auditorijai atrasti ir tyrinėti istorinę Vilniaus miesto žinias.
Fondų papildymas
2024 metais įsigyta daugiau nei 11 tūkst. muziejinių vertybių. Labai ženkliai buvo papildytas lituanistinės fotografijos ir negatyvų rinkinys, kurį sudaro per 250 tūkst. saugojimo vienetų ir kuris yra bene gausiausia Lietuvos atminties institucijose saugomų fotografinių vaizdų rinkinys.
Pernai buvo įsigyti keturių vyresniosios kartos Lietuvos fotomenininkų: Antano Sutkaus, Valerijos Dichavičienės, Vaclovo Strauko ir Aleksandro Macijausko – darbai.
Muziejui buvo perduota Kazio Varnelio 1957 metais sukurta monstrancija, skirta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolyno koplyčiai Putname (Konektikuto valst., JAV).
Susigrąžindamas monstranciją į Lietuvą, muziejus tęsia svarbią savo misiją – pasirūpinti, kad lietuvių išeivių vardai ir darbai nenukeliautų užmarštin.
Muziejus toliau renka įvairių bendruomenių istoriją pasakojančius artefaktus, tarp jų ir LGBT+ bendruomenės gyvenimą atspindinčius eksponatus. Pernai muziejui perduotas humanistinės santuokos liudijimas su 21 tūkst. žmonių parašais esmingai papildys jau sukauptą medžiagą.
Parama Ukrainai
Lietuvos nacionalinis muziejus ir toliau aktyviai remia Ukrainą. Bendradarbiaujant su LRT, organizacija „Stiprūs kartu“, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, 2023 metų pabaigoje buvo sumanyta paramos akcija „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“, kurios metu Lietuvos žmonės paaukojo apie 10 tūkst. eurų.
Šią iniciatyvą rėmė net 100 šalies muziejų, siekiančių padėti Ukrainai išsaugoti savo kultūros paveldą.
Už surinktas lėšas buvo nupirkta beveik 200 vnt. restauravimo medžiagų ir įrangos, kurios 2024 metų vasario mėnesį iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro iškeliavo į Nacionalinį Ukrainos istorijos muziejų ir vėliau buvo išdalytos kitiems šalies muziejams.
Šios priemonės suteikė galimybę Ukrainos restauratoriams tęsti paveldo apsaugos darbus, per metus buvo restauruota daugiau nei 300 muziejinių vertybių.
Siekiant plėtoti profesinius ir kultūrinius ryšius, Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centre buvo surengta dviejų savaičių stažuotė Ukrainos restauratoriams.
Stažuotės metu žinovai lankėsi Lietuvos muziejuose, restauravimo užsiėmimuose, dalijosi patirtimi su kolegomis ir gilino savo žinias, stiprindami bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Ukrainos kultūros paveldo žinovų.
Lietuvos nacionalinis muziejus aktyviai prisidėjo ir prie Ukrainos kultūros matomumo tarptautiniu mastu. Rugsėjo mėnesį Istorijų namuose buvo atidaryta tarptautinė paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“, kviečianti pažinti valstybę, kurią Ukraina laiko savo istorinėmis ištakomis.
Paroda, kuriai eksponatus skolino beveik dvi dešimtys muziejų ir institucijų iš septynių šalių, atskleidžia istorijos ir kultūros paveldo svarbą ir iššūkius, susijusius su istorijos klastojimu. Spalio mėnesį Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje atidaryta paroda „Qalqan.
Krymo totorių raštai“, kurioje pristatomi Ukrainos menininko Rustemo Skybino kūriniai – tradiciniais Krymo totorių ornamentais išpuošti keraminiai skydai kalkanai, rodantys šios tautos kultūros paveldą ir stiprybę.
„Nuolatinė parama ir mūsų sumanymai liudija Lietuvos muziejų bendruomenės solidarumą su Ukrainos žmonėmis, jų pastangas išsaugoti kultūros paveldą ir skleisti šį svarbų palikimą tarptautiniu mastu“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Rūta Kačkutė.
Žvilgsnis į ateitį
LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė džiaugiasi muziejaus kolektyvo pasiekimais ir mato ambicingą ateities viziją: „2024 metų rezultatai rodo, kad Lietuvos nacionalinis muziejus yra ne tik paveldo saugotojas, bet ir lyderis, pristatantis Lietuvos istoriją ir kultūrą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Sieksime ir toliau kurti įtraukiantį, atvirą ir įkvepiantį muziejų visiems. Lietuvos nacionalinis muziejus, stiprindamas ryšius su visuomene ir partneriais visame pasaulyje, 2025-aisiais tęs pradėtus projektus ir ruošis naujiems iššūkiams, kurie įprasmins Lietuvos istoriją bei kultūrą.“
Šiais metais Lietuvos nacionalinis muziejus, savo amžių skaičiuojantis nuo 1855-ųjų – pirmojo viešo visuomeninio Vilniaus senienų muziejaus įkūrimo, mini 170 metų sukaktį.
Šia proga bus parengta virtuali paroda, skirta Vilniaus senienų muziejui, lankytojai bus kviečiami aplankyti visus dvylika muziejaus padalinių, įveikti didįjį maršrutą-žaidimą, o įveikusiųjų lauks prizai.
Lietuvos nacionalinis muziejus, vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, 2025-aisiais mini 170 metų sukaktį. Šiandien jis saugo daugiau nei pusantro milijono eksponatų, čia dirba apie 300 darbuotojų. LNM vienija dvylika padalinių.
Tai Gedimino pilies bokštas, Senasis ir Naujasis arsenalai, Pilininko namas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Istorijų namai, Buvusi areštinė, Signatarų namai, Kazio Varnelio namai-muziejus, Jono Basanavičiaus gimtinė, Vinco Kudirkos muziejus, Jono Šliūpo muziejus.
Su Lietuvos nacionalinio muziejaus 2024 metų veiklos ataskaita susipažinti galima čia.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimą
