Metų pradžia – puikus laikas apžvelgti praėjusius metus bei įsivardinti tikslus 2025-iesiems. Praėjusių metų rugsėjį „PZU gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad didžiausiu kasdienio gyvenimo prioritetu lietuviams išlieka asmeninė ir šeimos gerovė (84 proc.), tad nepaisant to, kokie pokyčiai lydės šiemet, būtent tam raginama skirti daugiausiai dėmesio.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė išskiria penkis dalykus, apie kuriuos verta pagalvoti metams prasidedant: pirmenybė teikiama užtikrintai savo ir šeimos ateičiai, sveikatai ir finansinei ramybei.
Pasižadėkime skirti dėmesio ateities planavimui
Kiekvienas mūsų nori finansiškai saugiai jaustis čia ir dabar, tačiau gyvenant tik šia diena netampame saugūs išėję į pensiją ar susidūrę su netikėtais gyvenimo iššūkiais. Draudimo ekspertė sako, kad vienu svarbiausių finansinių sprendimų kiekvienam žmogui turėtų būti kaupimas ateičiai.
Anot I. Veličkienės, šiandien yra daugybė būdų taupyti ateičiai taip, kad pinigai nenuvertėtų ir net uždirbtų grąžą – daugeliui jau įprasti indėliai banke, vis populiarėjantis investavimas akcijų rinkoje, gyvybės draudimas ir t.t. Priežasčių kaupti ateičiai gali būti įvairiausių – pensijai, vaikų mokslams, būsto įsigijimui, ligų gydymui ar juodai dienai.
„Svarbiausia kaupti nuosekliai ir pradėti kuo anksčiau, kad sukauptos lėšos galėtų tapti tvirta atrama jūsų ir jūsų artimųjų ateičiai. Net ir mažos, bet reguliarios įmokos laikui bėgant virsta reikšminga suma, kuri suteikia daugiau laisvės ir ramybės netikėtais gyvenimo momentais. Pavyzdžiui, jei naudodami protingus finansinius instrumentus pradėsite kaupti vaiko ateičiai jam vos gimus, sulaukęs pilnametystės jis jau galės apmokėti mokslų universitete išlaidas arba susimokėti pradinį įnašą už būstą“, – teigia I. Veličkienė.
Pasižadėkime tausoti savo ir artimųjų sveikatą
Visi žino, kad sveikata yra didžiausias kiekvieno žmogaus turtas, tačiau jam dėmesio dažnas skiria nepakankamai. Vienas svarbiausių naujamečių pažadų turėtų būti susijęs su didesniu dėmesiu savo sveikatai, ypač įvairių sunkių ligų prevencijai, savalaikiams tyrimams, konsultacijoms su gydytojais. Labai dažnai sveikata rimčiau žmonės susirūpina tik tuomet, kai jau turi rimtų problemų ir jų gydymui tenka išleisti reikšmingas sumas.
Susirgus ar susižeidus apie pinigus galvoti norisi mažiausiai, nors būtent šiuo metu jų svarba yra labai didelė – gydymas ir reabilitacija gali kainuoti išties brangiai, be to, negalint dirbti sumažėja pajamos arba jų visai netenkama.
„Susidūrus su rimtomis sveikatos problemomis svarbiausias prioritetas turėtų būti kokybiškos gydymo paslaugos ir kuo greitesnis atsistatymas, grįžimas į įprastą gyvenimo ritmą. Tokiose situacijose žmonės ir taip susiduria su dideliu stresu, nerimu, nežinomybe dėl ateities, o finansiniai klausimai visus šiuos rūpesčius tik dar labiau pagilina. Draudimas tokiais atvejais yra nepamainomas dalykas, leidžiantis galvoti apie tai, kas tuo metu iš tiesų svarbiausia“, – sako I. Veličkienė.
Anot žinovės, reikėtų nepamiršti ir savalaikių sveikatos patikrų. Jos ir įvairios valstybės kompensuojamos prevencinės programos leidžia išvengti rimtų ligų arba jas nustatyti ankstyvoje stadijoje ir lengviau gydyti. Beje, net sezoninės sveikatos problemos, tokios kaip gripas ar peršalimas, gali būti išvengiamos tinkamai rūpinantis jų profilaktika.
Mėgaukitės aktyviu laisvalaikiu, bet saugiai
Įvairūs sužalojimai – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į medikus ištisus metus. Nors daugelis žino, kad traumos itin dažnos žiemą, kai šaligatvius nukloja ledas ir sniegas, taip pat užsiimant įvairiu aktyviu laisvalaikiu, sportuojant, apie saugumo priemones prisimename tik susižeidę. I. Veličkienė sako, kad daugeliui naudinga būtų pasižadėti būti atidesniems ir atsargesniems.
„Nedidelė investicija į prevenciją bei apsaugos priemones gali padėti išvengti įvairiausių sužalojimų: lūžių, sutrenkimų ar patempimų, įsipjovimų ir pan. Tinkamos apsaugos, šalmų, specialių batų naudojimas gali žymiai sumažinti sužeidimų tikimybę ir padėti išvengti rimtų pasekmių sveikatai. Iš bendrovės statistikos matome, kad dažniausiai kaip tyčia traumos patiriamos tuomet, kai saugumo taisyklių nesilaikoma“, – teigia pašnekovė.
Itin didelį dėmesį kalbant apie traumas reikėtų skirti vaikams, kurie turi mažesnį savisaugos jausmą. Pirmasis žingsnis turėtų būti saugesnės aplinkos sukūrimas, pasirūpinimas saugos priemonėmis.
„Ne mažiau svarbus aspektas yra vaikų ugdymas. Mokykite juos atpažinti pavojingas situacijas, pavyzdžiui, įspėkite apie bėgiojimą slidžiais paviršiais ar rizikingus žaidimus aukštose vietose. Pasikalbėkite apie saugaus elgesio taisykles: kaip naudoti sporto įrangą, kaip elgtis prie vandens telkinių ar žaidžiant su kitais vaikais“, – pataria I. Veličkienė.
Kelionėms ruoškitės rimčiau
Kelionės gali atnešti ne tik malonių įspūdžių, bet ir įvairių pavojų sveikatai – nuo nelaimingų atsitikimų iki apsinuodijimų maistu ar vabzdžių įkandimų. Tokie netikėtumai gali greitai sugriauti planus ir išsvajotas atostogas paversti nemalonia patirtimi. Kelionių metu su sveikatos problemomis galbūt ir nesusiduriama dažniau nei namuose, tačiau iššūkių tai sukelia kur kas daugiau – reikia ieškoti vietos gydymo įstaigų, pirkti nebūtinai pažįstamus vaistus, gydymas kai kuriose šalyse gali būti nekokybiškas arba pernelyg brangus.
„Planuodami keliones dažniausiai skiriame daug dėmesio įprastoms detalėms – nuo maršruto sudarymo iki lagamino turinio. Tačiau sveikatos rizikos neretai lieka antrame plane, nors jos gali turėti didžiausią poveikį kelionės sėkmei. Pasiruošimas galimoms grėsmėms sveikatai yra ne mažiau svarbus nei bilietai ar apgyvendinimas“, – primena bendrovės atstovė.
Kadangi kelionėse dažnai pasitaikančios sveikatos problemos yra susijusios su virškinimu – nuo nedidelio nepatogumo dėl persivalgymo iki rimtų apsinuodijimų, I. Veličkienė pataria pasvarstyti apie telemedicinos galimybių pritaikymą. Greita medikų pagalba ir patarimai nuotoliniu būdu gali ne tik išspręsti problemą, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms bėdoms. Be to, keliautojai gali rinktis tarp skirtingų konsultacijų būdų, pavyzdžiui, pokalbių telefonu ar vaizdo skambučiu, o tai suteikia lankstumo bet kurioje situacijoje.
I. Veličkienė primena, kad planuojant kelionę taip pat svarbu pasirūpinti vaistinėle, kurioje būtų visos pagrindinės priemonės pirmajai pagalbai suteikti: pleistrai, purškalai žaizdų dezinfekcijai, bintai, šaldančios priemonės ir t.t. Vaistinėlėje taip pat reikėtų turėti ir priemonių, skirtų apsinuodijimams gydyti: aktyvintosios anglies, elektrolitų preparatų, vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą ir gerinančių virškinimą. Nepamirškite pasirūpinti ir vartojamais vaistais lėtinių ligų gydymui.
