Sekmadienis, 8 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Netinkamas ausinių naudojimas gali atsiliepti klausai

www.alkas.lt
2024-12-22 12:08:00
30
PERŽIŪROS
0
Ausinės

Ausinės | pixabay.com, Sweetlouise nuotr.

„Blogiau girdžiu kaire ausim“, „atrodo, kad kažkas nuolat zyzia“, „vienoje ausyje tarsi pulsuoja“ – tokius ir panašius nusiskundimus neretai girdi gydytojai ir vaistininkai. Bet koks nepatogumas, susijęs su klausa, stipriai apkartina gyvenimą. Juk klausa – vienas svarbiausių žmogaus pojūčių.

Klausos nusilpimas ar nemalonūs pojūčiai ausyse nebūtinai susiję tik su senatve. Įtakos tam gali turėti triukšminga darbo aplinka, netinkamas ausinių naudojimas, o kartais – ir netinkami ausų higienos įpročiai.

Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Gabrielės Kripaitytės-Afanasjevienės, į vaistinę neretai užsuka jauni žmonės, besiskundžiantys klausos sutrikimu dėl per didelio triukšmo. Dažniausiai tai būna žmonės, kurie dirba triukšmingoje darbo vietoje, pavyzdžiui, baldų gamykloje, statybose, maisto pramonėje, ūkiuose ir pan. Triukšmo poveikį jų klausai galima gerokai sušvelninti.

„Dirbantiems triukšmingoje darbo vietoje svarbu naudoti ausis saugančias priemones – ausų kištukus. Kokybiški ausų kištukai slopins ne tik aplinkos triukšmą dirbant, mokantis, miegant, bet padės ir tiems, kurie skundžiasi skausmingomis, užgulusiomis ausimis keliaujant, skrydžio metu ar baseinuose. Kištukus patarčiau rinktis pritaikytus specialiai plaukiojimui, skrydžiui ar miegui. Universalūs kištukai, pavyzdžiui, skrendant, ne taip gerai apsaugo ausis nuo slėgio pokyčių, nes neturi slėgio reguliavimo filtro“, – sako vaistininkė.

Kad ausinukai nepridarytų žalos

Tarp jaunimo paplitusį įprotį naudoti ausinukus, į ausies geldelę dedamas ausines, vaistininkė vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, mėgstama muzika gali padėti atitrūkti nuo aplinkos gaudesio, pakelti nuotaiką ar net nuraminti, kita vertus, įprotis nuolat būti su ausinėmis kartais gali pridaryti bėdų.

„Dėl pernelyg plačiai paplitusio ausinukų naudojimo klausa gali išties suprastėti. Pasirinktas garso stiprumas ausinukuose dažnai yra viršijantis leistinus 85 dB. Be to, šie įrenginiai šiais laikais naudojami pernelyg ilgai, klausoma sunkios, trankios muzikos, o išorinis triukšmas aplinkui mus dar ir skatina padidinti garsumą.

Todėl, jei ausines norite naudoti neprisidarydami žalos savo ausims, labai svarbu stebėti foninį triukšmo lygį. Rinkitės kokybiškas, ne pačias pigiausias, ausis dengiančias ausines. Tokios turi bene geriausią išorinę garso izoliaciją, yra šiek tiek toliau nuo klausos pagrindinių struktūrų, todėl pasirinktas garso lygis greičiausiai bus saugus“, – klausai draugiškiausių ausinių savybes įvardija G.Kripaitytė-Afanasjevienė.

Vaistininkė priduria, jog ausines būtina reguliariai valyti ir dezinfekuoti, nes per nešvarias rankas, orą ant jų kaupiasi įvairūs nešvarumai. O nuolatinė šiluma bei drėgmė skatina bakterijų, grybelių augimą, kurie sukelia ausų uždegimus, ausies mikozę (grybelį) ar kitas komplikacijas. „Dėl šios priežasties į ausis įkišamomis ausinėmis nerekomenduojama dalintis su draugais ar artimaisiais“ , – priduria vaistininkė.

Kartais padės tyla, o kartais – tik gydytojai

Nors ausų kamštukai, o iš dalies ir ausinės gali padėti atsiriboti nuo išorės triukšmo, dažnas žmogus pripažįsta, jog tyla tampa savotiška šių laikų prabanga, ypač, gyvenant mieste. Per pastaruosius dešimtmečius bendras triukšmo lygis didžiuosiuose miestuose nepaprastai išaugo, jį lemia mašinų srautas, signalizacijų kaukimas, triukšmingi statybų darbai, pagaliau, nuolat lydintis kompiuterių ar buitinės technikos zirzimas.

„Kai ausys pavargsta nuo triukšmo, jose atsiranda gaudesys, tuksenimas, šnypštimas, nuolatinis pulsavimas. Nuolatinis triukšmas trikdo miegą, mažina darbingumą, gali tapti nervų sistemos ligų priežastimi. Todėl raskite laiko nors kartą per mėnesį išvykti prie jūros, į vietas, kur triukšmo lygis mažesnis, pasivaikščiokite miške, prieš miegą pasiklausykite ramios, atpalaiduojančios muzikos, su kolegomis darykite tylos pertraukas“ , – iš pirmo žvilgsnio paprastais, bet svarbiais patarimais dalijasi vaistininkė.

Neretai pagalbos į vaistininkus kreipiasi žmonės, kurie skundžiasi, jog ėmė prasčiau girdėti viena ausimi ar išvis nebegirdi. Pasak vaistininkės G.Kripaitytės-Afanasjevienės, dažnai taip nutinka dėl susidariusio sieros kamščio, kurį sėkmingai galima ištirpdyti specialiais ausų purškalais.

„Tačiau jei klausos pablogėjimas yra vienpusis ir progresuojantis, lydimas ūžesio galvoje ar galvos svaigimo, reikalingas nuodugnus ištyrimas. Jei kartu su pablogėjusia klausa pacientas skundžiasi ausies skausmu, nemaloniu kvapu, iš ausies pasirodė sekreto, pūlių ar kraujo, žmogus karščiuoja, sloguoja, greičiausiai tai bus ausies uždegimas. Tokiu atveju geriami vaistai nuo uždegimo ir skausmo ar specialūs nereceptiniai ausų lašai nelabai padės – reikalingas vizitas pas gydytoją. Specialistas įvertins būklę, atliks reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamą gydymą“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Svarbu saikas ir atsargumas

Ausims gali pakenkti ir pernelyg intensyvus valymas. Tad vaistininkė pataria užtikrinant ausų higieną nepamiršti ir švelnumo, nesvarbu, kieno ausys valomos – vaikų ar suaugusiųjų.

„Netinkamai valydami ausis galime pradurti ar kitaip pažeisti ausies būgnelį. Ausų krapštukus žmonės į ausis dažniausiai kiša per daug giliai, pašalindami natūraliai ausiai reikalingą sierą, o per giliai nustumta siera suformuoja sieros kamštį. Ausies kanale susidariusi siera drėkina ausį bei saugo nuo infekcijų.

Ji fiziologiškai labai reikalinga, todėl valyti ausis reikia saikingai. Patarčiau vengti įprastų ausų krapštukų. Geriausia būtų po dušo tiesiog rankšluosčiu išsivalyti ausies landą bei patį ausies kaušelį tiek, kiek pasiekiama. O jei jau norisi griebtis ausų krapštukų, saugiau yra naudoti skirtus kūdikiams“ , – pataria vaistininkė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iš pažiūros nekaltas mėšlungis gali įspėti apie rimtus sutrikimus
  2. Negydomi ausų uždegimai gali baigtis liūdnai
  3. Su triukšmu kovokime tyliai
  4. Fejerverkai ir nuotolinės šventės: kaip apsaugoti klausą?
  5. Balandžio 20-ąją minima Triukšmo diena
  6. Garsi muzika per ausines – saugaus eismo priešas
  7. Paslaptingasis tinitas: kaip su juo kovoti?
  8. Klausą blogina ir įpročiai, ir ligos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Rokiškyje penkių gimnazijų moksleiviai diskutavo apie kalbos laisvę
Kalba

Rokiškyje penkių gimnazijų moksleiviai diskutavo apie kalbos laisvę

2026 03 08
K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje
Istorija

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
Lietuvoje

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
Architektūra

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06
Trakų viadukas
Lietuvoje

Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas

2026 03 06
Duobė kelyje
Gamta ir žmogus

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Ruoniukas
Gamta ir žmogus

Metas, kai pakrantėje pasirodo ruoniukai: kaip elgtis jį pastebėjus

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gediminas apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • Algimantas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • >Skutui apie Miesto ir tautos simbolis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 5 gardūs receptai iš niekada nepabostančių bulvių
  • M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • Kas penktas Lietuvos gyventojas pastoviai susiduria su sukčiais
  • V. Poviliūnas. Pasakojimas apie Trakus, kurį prieš 90 metų parašė Vilniaus lietuvis

Kiti Straipsniai

Rudeninis nerimas

Nerimas gali apsimesti skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip atpažinti?

2026 03 01
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16
Daugėja sportuojančių lauke – galima peršalti ne tik dėl netinkamos aprangos

Į sportą po pertraukos: kaip saugiai grįžti

2026 02 15
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Medžioklė

Medžioklę šalia gyvenviečių ruošiamasi peržiūrėti

2026 01 26
Kaip pagerinti miego kokybę vyresniame amžiuje?

Miego papildai: tai nėra ilgalaikis sprendimas

2026 01 18
Sveikata

Greitieji medicininiai testai: kaip pasiekti patikimų rezultatų?

2026 01 10
Vaistai

Kai vaistai ima kenkti: kaip žinoti, kad jų vartojate per daug?

2026 01 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Gediminas apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • Algimantas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • >Skutui apie Miesto ir tautos simbolis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lašiša | Rimi Lietuva nuotr.

Lašiša pataluose ant šventinio stalo gali pavaduoti silkę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai