Jei be jokio išorinio poveikio ausyse ar galvoje girdite tam tikros formos ūžesį, tuomet priklausote maždaug 20 proc. planetos žmonių, kurie bent kartą gyvenime susiduria su bene dažniausiu klausos sistemos sutrikimu – paslaptinguoju tinitu.
Klausos specialistės patvirtina, kad jo atsiradimo arba pagilėjimo priežasčių sąrašą papildė ir šiųmetė pandemija, tačiau ragina nesibaiminti – įveikti įkyrų simptomą ir išmokti su juo gyventi tikrai įmanoma.
Vilniaus otorinolaringologų asociacijos pirmininkė dr. Irina Arechvo sako, kad dažniausiai jos srities gydytojų kabinetuose apsilanko tie, kuriuos ūžesys kamuoja dėl susilpnėjusios klausos arba triukšmo sukelto prikurtimo. Jis pasireiškia tuomet, kai atsiranda plaukuotųjų ląstelių pažeidimų ir spontaninio nervinio aktyvumo pokyčių.
„Tai skirtingo amžiaus žmonės, dirbę arba lankęsi triukšmingoje aplinkoje, šaudę be apsaugos, profesionalūs muzikantai. Nors dažniau tipinio paciento amžius siekia kiek daugiau nei 50 metų, kai padidėja neurosensorinio prikurtimo rizika, tinito jausmas nesvetimas ir vaikams.
Tik jei neprigirdima nuo mažų dienų, smegenys per ilgą laiką prie ūžesio pripranta ir suaugęs žmogus juo dažniausiai nebesiskundžia“, – aiškina medikė.
Ūžesys gali atsirasti ir dėl bet kokios prikurtimą sukėlusios ausies ligos: sieros kamščio, vidurinio otito, otosklerozės, cholesteatomos ar kitų, ir visai išnykti arba susilpnėti, pagydžius pagrindinį susirgimą. Kuriam laikui tinito simptomas gali paūmėti ir dėl šalutinio vaistų poveikio.
Sunerimti verta išimtiniais atvejais
Labai dažnai susiduriama su nežinomos priežasties ūžesiu, kai nervinės ląstelės klausos sistemoje dėl nevisai aiškių priežasčių ima kitaip skleisti nervinius impulsus, o smegenys suvokia juos kaip „vidinį triukšmą“. Tuomet minėtasis spontaninis nervinis aktyvumas sustiprėja.
Anot specialistės, dėl savo sveikatos sunerimusiam žmogui visa tai gali skambėti sudėtingai, tad jį konsultuojant svarbu išsamiai viską paaiškinti – tai yra „demistifikuoti“ simptomą ir išsklaidyti mintis apie blogiausius scenarijus, pavyzdžiui, jog ūžesys signalizuoja apie gresiantį insultą arba turimą naviką.
„Jei staiga pasireiškė vienpusis ūžesys, primenantis pulsavimą, lydimas staigaus prikurtimo, ausies skausmo arba galvos svaigimo, į gydytojus dėl išsamesnio tyrimo būtina kreiptis kuo greičiau. Tačiau tinito simptomas labai retai pranašauja apie rimtą ligą“, – nuramina dr. I. Arechvo.
Pandemija pagilino tinito problemą
Daugelio bėdų priežastimi laikomas stresas, elementarus nuovargis intensyvina ir girdimą ūžesį. Tai, anot dr. I. Arechvo, natūralus procesas, kuriame svarbus vaidmuo tenka plastiškoms smegenimis – nusiraminus ar tiesiog pailsėjus, jos geba išmokti ignoruoti nereikšmingus garsus. Tačiau per karantiną tai tapo sudėtinga, mat be baimę neretai sukeliančių neaiškaus ūžesio ausyse gerokai išaugo nerimo skalė dėl daugelio kitų dalykų.
Jie atvirauja esą neviltyje, vieniši ir praradę tikėjimą, jog kada nors sulauks bent menkiausios tylos minutės. Dėl socialinės atskirties, irzlumo ir prislėgtos nuotaikos daugelį ūžesys ėmė varginti dar stipriau“, – medikei antrina klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Justina Pukalskaitė, sulyginanti ūžesį ausyse su streso barometru, kurio rodyklė pakrypsta į didesniąją pusę, kai gyvenime tenka susidurti su įvairiais sunkumais.
Patikrintų gydymo būdų – net keletas
Vieni į bet kokios formos garsus ausyse gali nekreipti dėmesio, o štai kitiems jie smarkiai apsunkina kasdienybę ir sukelia ryškų emocinį poveikį: nerimą, dirglumą, nemigą ar net depresiją. Vaistų nuo „vidinio triukšmo“ nėra, tad ką daryti, kad jis visiškai nesugniuždytų?
Jei simptomas susijęs su klausos praradimu, svarbiausia gydymo plano dalimi tampa klausos aparatai. J. Pukalskaitė dalijasi patirtimi apie klientus, kurie su pritaikytais klausos reabilitacijos prietaisais džiaugiasi ir mažesniu spengimu: „Geriau girdint jis tampa ne toks ryškus ir pastebimas, nes technologijos suteikia daugiau išorinių garsų smegenims, be to, juose įdiegta speciali programa užmaskuoja simptomą maloniais garsais.“
Kitais atvejais kasdienybę palengvina panašiai veikianti garsų terapija – foniniai ūžesį maskuojantys ir dėmesį nuo jo nukreipiantys garsai (jūros ošimo, paukščių čiulbėjimo ar raminančios muzikos). Tam pakanka bet kokio muziką transliuojančio prietaiso ar išmaniojo telefono su specialia simptomui palengvinti skirta programėle.
Abi specialistės įvardija šį metodą kaip vieną paprasčiausių ir efektyviausių, kurį pasitelkus nauda pajuntama po 3–6 mėnesių. Pastebėjus, kad ūžesys pasireiškia stresinėse situacijose, rekomenduojama taikyti kvėpavimo, atsipalaidavimo ir dėmesingumo pratimus, jogos bei meditacijos praktikas.
„Žmogaus savijautą ir jo reakciją į tinitą smarkai nulemia mąstymas – tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip tai priimame. Stenkitės mąstyti pozityviai, susitelkti į dalykus, kurie jus džiugina: dėl neigiamų, piktų jausmų spengimas ausyse gali atrodyti dar nemalonesnis, o nuslopinti ūžesį gali ne tik garsai, bet ir pozityvios mintys bei požiūris“, – dėsto J. Pukalskaitė.
