Technologijų pasaulyje vis daugiau žmonių negali įsivaizduoti gyvenimo be ausinių. Anksčiau jas naudojo tam tikros srities profesionalai, o šiandien retas žmogus jų neturi. Pirkėjai, įsigydami ausines, atsižvelgia į jų techninius parametrus, tačiau pamiršta apie kitą medalio pusę – saugumą. Specialistai atkreipia dėmesį į klausos apkrovos riziką, kuri kenkia ne tik sveikatai, bet ir vairuotojų bei pėsčiųjų elgsenai kelyje.
Atskiria nuo aplinkinio triukšmo
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, su saugaus vairavimo principais yra visiškai nesuderinamas ausinių naudojimas kelyje. „Vairuotojai, kurie važiuoja ausinėse garsiai grojant muzikai, turi žinoti, jog toks elgesys gali pakenkti jų kelionės saugumui. Praktika rodo, kad šis dirgiklis kelia rimtą pavojų vairuojančio žmogaus susikaupimui ir jo reakcijai“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė.
Jos teigimu, ausinėse, o ne salone grojanti muzika dar labiau trukdo vairuotojui girdėti artėjančius automobilius ir kitus garsus, kurie jam leidžia orientuotis bei suvokti situaciją kelyje. „Kai kuriose šalyse ne tik kalbėti telefonu, bet klausytis muzikos per ausines vairuojant draudžia kelių eismo taisyklės. Taigi, tai tik patvirtina tiesioginį ryšį tarp garsios muzikos ir avaringumo rodiklių“, – sako draudimo bendrovės atstovė.
Ji atkreipia dėmesį ir į kitą per ausines garsiai klausomos muzikos keliamą pavojų – padidėjusią tikimybę laiku neišgirsti specialiųjų tarnybų sirenų ir sukliudyti jų sklandžiam eismui. „Mūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 37 proc. Lietuvos vairuotojų bijo patekti į eismo nelaimę. Pašaliniai dirgikliai ir nedėmesingumas itin dažnai tampa tokių įvykių priežastimi, todėl ausinių, kaip ir telefono, vairuotojai kelyje turėtų vengti“, – tvirtina V. Katilienė.
Ji pastebi, kad pandemijos metu žmonės pradėjo nuotoliniuose susitikimuose dalyvauti vykdami automobiliu. „Bandymas klausytis pristatymo ar dalyvauti pokalbyje gali itin sumažinti vairuotojo dėmesingumą. Patartina geriau sustoti saugioje vietoje ir dalyvauti susitikime. Jei tai padaryti neturite galimybės, bent jau naudokitės ne ausinėmis, o laisvų rankų įranga“, – pataria draudikė.
Praktika rodo, kad pėstiesiems ausinėse skleidžiamas garsas yra dar pavojingesnis nei vairuotojams. „Pėstieji yra atskiriami nuo aplinkinio pasaulio garsų, todėl gali neišgirsti artėjančio automobilio, dviračio ar paspirtuko. Intensyvius garsus ausinėse reikėtų prislopinti einant per gatvę arba šalia važiuojamosios kelio dalies. Dažnai pasitaiko situacijų, kai riboto matomumo zonose transporto priemonė pirmiausia yra išgirstama, o ne pamatoma ”, – kalba žalų vadovė.
Klausa prarandama palaipsniui
„Triukšmo apkrova neigiamai veikia žmogaus kūną, nes daro įtaką nervų, širdies, kraujagyslių ir net virškinimo sistemai. Tačiau labiausiai nuo triukšmingų garsų kenčia klausa. Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip 1,1 milijardo vaikų, paauglių ir jaunuolių įtariami klausos sutrikimai dėl ausinių naudojimo. Tačiau klausos sutrikimai pasireiškia ir yra konstatuojami po daugybės metų, kai pasekmės jau yra negrįžtamos“, – sako šeimos gydytojas Julius Dabkus.
Jo teigimu, klausos sutrikimų atsiranda dėl to, kad žmogaus klausos sistemos raumenys natūraliai saugosi tik nuo nereguliarių garsų. „Kai garsas stiprus, raumenys įsitempia, taip apsaugodami ypač jautrias klausos ląsteles. Šie raumenys negali būti įsitempę ilgą laiką, todėl garsiai klausantis muzikos per ausines jie užtikrina tik dalinę apsaugą“, – tvirtina šeimos gydytojas.
Pasak J. Dabkaus, žmogaus klausai saugus garsas yra nuo 40 iki 60 decibelų (dB), prilygstantis mažam ausinių garsui, todėl vidutinio stiprumo garso, kurio intensyvumas yra 85 dB, galima klausytis keletą valandų be perstojo. Tačiau stipresnis garsas nėra saugu. Pavyzdžiui, viso stiprumo garso, kurio galia yra 100–105 dB, per ausines galima klausytis tik 10 minučių. Tokios muzikos klausymasis per ausines gali sukelti svaigulį, atminties ir pajėgumo suprastėjimą bei sumažinti dėmesio sutelkimą.
„Garsiai lausytis muzikos per ausines yra pavojinga, nes klausa prarandama palaipsniui. Žmogus gali ilgai nepastebėti klausos sistemos pokyčių, taip didėja rizika, kad sutrikimai bus konstatuoti per vėlai – kai pastebimai sumažėja kalbos suvokimas ir suprastėja vestibiuliarinio aparato veikla“, – tvirtina J. Dabkus.
