2024 m. gruodžio 19-oji darbo diena Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) prasidėjo neįprastai. Svečiuose apsilankė Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Putvio klubo prezidentas, Vyčio kryžiaus kavalierius Stasys Ignatavičius. Jis nuo LŠS vado plk.ltn. Lino Idzelio įteikė apdovanojimą LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausiajai istorikei Rūtai Trimonienei. Ji pagerbta Lietuvos šaulių sąjungos trečio laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių Sąjungai“.
„Šis garbingas apdovanojimas skiriamas Gerbiamai R. Trimonienei už nuopelnus stiprinant Lietuvos šaulių sąjungą, ilgametę ir nuolatinę paramą, parengtą išsamią medžiagą apie partizaninio judėjimo dalyvius, jų žūties ir įamžinimo vietas. Šiandien mes dėkojame ir didžiuojamės ne tik jos darbais, bet ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla, puoselėjant ir saugant istorinę atmintį“, – įteikdamas apdovanojimą sakė S. Ignatavičius.
Renginyje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pažymėjo, kad šiemet sukanka 30 metų, kuomet R. Trimonienė dirba Centre. Per šiuos darbo metus parengė ir paskelbė daugiau kaip 200 straipsnių apie Lietuvos partizanus.
Apie Rūtą Trimonienę kalba jos darbai
Ji daug prisidėjo rengiant valstybinę „Atminimo ženklų, simbolių ir paminklų genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams, 1996–2000 metų programą“, kurią 1995 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1516 patvirtino LR Vyriausybė.
Parengė „Memorialinių vietovių ir statinių, susijusių su sovietų genocidu ir rezistenciniu judėjimu, inventorizacijos bei sąvado sudarymo“ programą, taip pat šių memorialinių vietovių ir statinių skirstymą, programos vykdymo darbo metodiką. Vykdydama programą daug važinėjo po Lietuvą, bendravo su buvusiais partizanais, politiniais kaliniais ir tremtiniais, pokario metų liudininkais.
Atlieka minėtų objektų istorinius archyvinius tyrimus, kurių pagrindu dalis vietovių ir statinių įrašomi į Kultūros vertybių registrą, jiems suteikiant valstybinę apsaugą.
Dalyvavo Centro vykdytos valstybinės „Atsiminimų apie tremties ir kalinimo vietas, laisvės kovų dalyvių rinkimas 1999–2001 m.” programos vykdyme, paruošė Klausimyną Nr. 4 (Atmintinos vietos Lietuvoje). Vykdydama programą daug važinėjo po Lietuvą, bendravo su buvusiais partizanais, politiniais kaliniais ir tremtiniais, pokario metų liudininkais, iš kurių gavo daug rašytinių prisiminimų.
Nuo 2010 m. buvo Centro darbo grupės „Dėl kasmetinių Atmintinų datų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu bei disidentiniu judėjimu sąrašo“ narė, atsakinga už medžiagos apie 1941 m. Lietuvoje ir Baltarusijoje vykusių žudynių ir partizanų žuvimo vietų aprašų bei partizanų biografijų parengimą. 2018 m. buvo paskirta šios darbo grupės pirmininke.
Paruošė multimedia prezentacijas temomis: „Paminklai sovietinio genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti Lietuvoje (1941–1953, 1988–2022 m.)“ ir „Paminklai sovietų genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti“ (kurią iliustruojant atskiro rajono ar miesto paminklais galima prezentuoti visas memorialines vietas ir statinius minėtuose rajonuose ir miestuose).
Apie Lietuvoje inventorizuotas ir saugomas Memorialines vietas bei statinius skaitė pranešimus ne tik konferencijose Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose renginiuose: Sankt Peterburgo mokslinių tyrimų ir informacijos centro „Memorial“ bei Sankt Peterburgo Europos universiteto seminare „Gulago nekropolis“ (2006), „Kijevo Mogiliovo akademijos“ apskritojo stalo diskusijoje „Lietuvos Respublikos patirtis įveikiant totalitarinio režimo pasekmes“ (2011), tarptautinėje konferencijoje „Antrojo pasaulinio karo belaisviai nacių ir sovietų lageriuose 1939–1948 m. Šilutės apylinkėse“ (2015) ir kt.
2001m. parengė straipsnį leidyklos „Versmė“ leidžiamai valsčių serijai „Raguva“. Šio leidyklos prašymu parengė straipsnius apie Giedraičių, Kelmės, Taujėnų ir Veprių valsčiaus žuvusius partizanus, kurie vis dar laukia savo eilės.
Yra viena iš knygos Didžiosios Kovos apygardos partizanai (S. Abromavičius, K. Kasparas, 2007) autorių. Viena iš tęstinio Centro leidinio Rezistencijos Atlasas (E. Jankauskienė, D. Žygelis (Pietų Lietuvos partizanų sritis, 2008), (Vakarų Lietuvos partizanų sritis, 2010) ir (Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. 1 dalis, 2014) sudarytojų ir paskutinės leidinio dalies (Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. 2 dalis, 2022) atsakingoji redaktorė. 2023 m. šis leidinys buvo pristatytas Vilniaus knygų mugėje, Seimo lankytojų centre, keliavo per Rokiškio, Ignalinos, Zarasų ir kitų Lietuvos muziejų ir mokyklų sales.
Centro leidžiamam žurnalui rengdavo trumpą informaciją apie pastatytus paminklus laisvės kovotojams, paskelbė straipsnį „Paminklai sovietinio genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti Lietuvoje (1941–1953, 1988–2009 m.)“ (2008), „Apskritojo stalo diskusija Kijeve“ ir „Nacionalinis muziejus „Ukrainos holodomorų aukų atminimo memorialas“ (2012).
Šiais metais išleido leidinį XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas menančios vietos ir statiniai, kuris buvo pristatytas šių metų Vilniaus knygų mugėje.
2023 m. gruodžio 13 d. LR Seimo valdybos sprendimu Už partizaninio pasipriešinimo ir istorinės atminties įamžinimo veikla tyrimus gavo LR Seimo apdovanojimą „Už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei“.
Kartu su skulptoriumi Jonu Jagėla pragyveno 24 metus. Abu kartu dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Po skulptoriaus mirties sutvarkė ir į Lietuvos valstybės naująjį archyvą atidavė jo kūrybos, darbo ir šeimos dokumentus bei nuotraukas, kur suformuotas skulptoriaus J. Jagėlos fondas. Kartu su jo anūke Milda Liutkevičiene rūpinasi visu jo kultūriniu palikimu.
Nuotraukos LGGRTC darbuotojų
