Antibiotikai yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų medicinoje, padedančių kovoti su bakterinėmis infekcijomis ir išsaugoti gyvybes nuo sunkių ligų. Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė sako, kad labiausiai atsparumą antimikrobiniams vaistams skatina neracionalus jų vartojimas, ypač jeigu šių vaistų griebiamasi kiekvieną kartą pakilus temperatūrai ar sergant virusų sukeltoms peršalimo ligoms gydyti.
„Nors antimikrobiniai vaistai kuriami nuolat, mikroorganizmų atsparumas ir prisitaikymas prie naujų, jiems nepalankių sąlygų, taip pat vystosi. Bakterijų atsparumui antibiotikams įtaką daro vis platesnis jų vartojimas medicinoje, buityje, veterinarijoje ir maisto pramonėje. Mikroorganizmai kinta, mutuoja ir tampa atsparūs dažniausiai skiriamiems antibiotikams, tuomet tokių bakterijų sukeltų ligų gydymas tampa sudėtingesnis, ilgesnis, brangesnis, didėja komplikacijų rizika. Atsparios mikroorganizmų padermės gali tapti grėsme kovojant su infekcinėmis ligomis ateityje“, – teigia šeimos gydytoja.
Žmonės užsiima savigyda
S. Liubinskienė pasakoja, jog neretais atvejais žmonės daro klaidą antibiotikus pradėdami vartoti vos sukarščiavę, pajutę gerklės skausmą ar suslogavę. Ligoniai kartais būna įsitikinę, kad nepaskyrus šių vaistų, jų būklė komplikuosis ar stipriai pablogės, negalavimai prailgs.
„Antibiotikai gydo bakterijų sukeltas infekcijas, tačiau nei gripo, nei kitų virusinių peršalimo ligų požymių jie neveikia. Priešingai – kai antibiotikai vartojami neatsakingai, gali sukelti daugiau žalos nei naudos, pavyzdžiui, sutrikdyti normalią kūno mikroflorą, turėti šalutinių poveikių, skatinti mikroorganizmų atsparumą jiems. Netinkamas, neracionalus ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas kelia rūpestį sveikatos priežiūros specialistams ir mokslininkams, nes skatina antimikrobinę rezistenciją esamiems antibiotikams“, – sako šeimos gydytoja.
Gydytojos teigimu, sergant virusine infekcija dažniausiai ji praeina savaime, gydantis namuose, leidžiant sau ilsėtis ir vykti natūralioms apsauginėms kūno reakcijoms, tuomet ir bakterinės komplikacijos būna retesnės. Užsitęsus požymiams reiktų kreiptis į savo gydytoją, kuris, įvertinęs būklę, tinkamai paskirs optimalų gydymą ar antibiotiką.
Sutrikdyta žarnyno mikroflora
Vartojant antibiotikus, kaip ir kitus medikamentus, gali pasireikšti nepageidaujamas poveikis tam tikriems organams ar jų sistemoms: virškinamajam traktui, inkstams, kepenims, ausims, kaulams, centrinei nervų sistemai ar kt.
„Antibiotikai gali sąveikauti su kitais vartojamais vaistais, maistu, gėrimais, papildais ar vaistažolėmis. Bene dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikantys nusiskundimai būna dėl virškinamojo trakto ir urogenitalinės organų sistemos: pilvo pūtimas, pykinimas, dujų kaupimasis, viduriavimas, spazminiai pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas, vulvovaginitai. Retesniais atvejais antibakteriniai vaistai gali sukelti alergines reakcijas, anafilaksinį šoką, sunkų antibiotikų sukeltą kolitą, žarnyno pažeidimą ir superinfekciją“, – pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja.
Pasak jos, kai susiduriama su rimtu infekcijos sukėlėju, ligos eiga gali būti neprognozuojama, net ir tinkamai paskyrus antibiotikus. Jeigu gydymo eigoje atsiranda naujų negalavimų, būklė negerėja ar pasireiškia nepageidaujamos alerginės reakcijos, visais atvejais apie padėties sudėtingumą ar pasikeitimą turi spręsti gydytojas.
Gerųjų bakterijų nauda
Siekiant išvengti normalios žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių pasikeitimo (disbakteriozės), vartojant antibiotikus naudinga savo mitybos racioną papildyti natūraliais prebiotikais – raugintais ir fermentuotais maisto produktais: kopūstais, jogurtais, pasukomis, kefyru, rūgpieniu, sūriu, varške, kombučia bei kimči.
„Taip pat galima rinktis ir fermentuotų ar natūralaus raugo, gerųjų bakterijų papildų. Į savo mitybą naudinga įtraukti ir daugiau skaidulų turinčių maisto gaminių, tokių kaip riešutai, pupos, avižos, sėlenos, neskaldyti grūdai, sėklos, obuoliai, bananai, įvairūs šakniavaisiai, Briuselio kopūstai, burokėliai“, – pasakoja S. Liubinskienė.
Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja primena, kad vartoti pasibaigusio galiojimo antibiotikus yra ne tik nesaugu, bet ir kenksminga dėl įvairių sveikatos negalavimų, kuriuos jie gali sukelti. Jei vaistai paseno, jų geriausia nemesti į šiukšlių dėžę ar nepilti į kanalizaciją, o atnešti į bet kurią vaistinę, kad jie būtų perduoti saugiai sunaikinti.
