Artėjant didžiosioms metų šventėms, žmonės įsisuka į greitesnį gyvenimo tempą, stengiasi užbaigti pradėtus darbus, suplanuoti nepriekaištingus kalėdinius susitikimus su artimaisiais, išrinkti šventines dovanas ir dažnai pamiršta save. Šiuo laikotarpiu dažnai žmones lydi nerimas ir stresas.
Pirmiausia – sveikata
Psichologė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti savo emocine savijauta, o tik po to imtis visų neatidėliotinų darbų.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenys rodo, kad 40 proc. mūsų šalies gyventojų rūpinasi savo fizine sveikata ir periodiškai dėl jos kreipiasi į specialistus. Per metus tokių žmonių skaičius gerokai išaugo: praėjusiais metais taip elgėsi trečdalis mūsų šalies gyventojų.
Tyrimo duomenimis, ne ką mažiau Lietuvos žmonių rūpinasi ir savo bei artimųjų emocine sveikata, jų skaičius per metus padidėjo nuo 29 iki 36 procentų.
„Nors dauguma žmonių ieško pagalbos tik susirgę, bet išties nemaža dalis visuomenės jau yra įgudusi sekti, prižiūrėti ir domėtis savo sveikata. Tai reiškia, kad į medikus žmonės kreipiasi ne tik sirgdami, bet ir neturėdami jokių nusiskundimų.
Matome, kad apsisaugodami ir saugodami kitus su medikais didžioji dalis tariasi nuolat, vis dažniau kreipiasi ne tik dėl fizinės, bet ir dėl emocinės sveikatos bei neatsisako įpročių prevenciškai atlikti būtiniausius tyrimus. 90 proc. profilaktikos lėšų sveikatos draudimo klientai skiria tyrimams, likusius – skiepams“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, vis daugiau mūsų šalies gyventojų rodo pastangas užbėgti ir fizinėms, ir emocinėms ligoms už akių bei patys rūpinasi, kad pavyktų susirgimus aptikti ankstyvoje jų stadijoje arba nustatyti dar neprogresavusius sveikatos pakitimus. Prieššventiniu laikotarpiu taip pat svarbu stebėti savo fizinę bei emocinę būseną, nes šis laikas dažnai yra kupinas įtampos ir didelių lūkesčių“, – kalba draudimo bendrovės atstovė.
Švenčių nuotaika – iš vaikystės
Psichologės Ingos Būdvytytės teigimu, prieššventiniu laikotarpiu emocinė sveikata itin svarbi, nes šventės atneša ne tik džiaugsmą, bet gali sukelti ir skausmą, kai suprantama, kad baigiasi dar vieneri metai ar prisimenami praradimai arba jau išėję artimieji, nerimą kelia nebaigti darbai ar dovanų paieška.
„Jei esame vieniši, švenčių laukimas netgi gali labiau erzinti nei džiuginti. Dėl to itin svarbu būti jautriems ir atliepiantiems savo pačių atžvilgiu: pasirūpinti savimi ir pasistengti, kad prieššventinės ir šventinės dienos būtų kuo giedresnės“, – sako psichologė.
Pasak medicinos diagnostikos centro „Affidea Lietuva“ gydytojos psichiatrės Brigitos Domarkaitės, didžiausią įtaką savijautai, kuria pasitinkame didžiąsias metų šventes, neretai turi tai, kaip patys, būdami vaikai, jas šventėme, kokias tradicijas puoselėjo tėvai ir seneliai bei kokia atmosfera tvyrojo šeimoje kalėdiniu laikotarpiu.
„Jei šventinis laikas buvo pripildytas artimųjų rūpesčio, džiaugsmo ir šilumos, tai ir būdami suaugę stengsimės pasitikti šventes panašioje emocinėje būsenoje, tačiau gali būti ir priešingai, kai atmintyje stinga švelnių ir šiltų akimirkų.
Tuomet šventinį laikotarpį gali lydėti pyktis ir pavydas tiems, kurie džiaugiasi ir turi artimųjų ratą, kuriame su šviesiu laukimu pasitiks šventes. Net ir patiriant galimą jausmų prieštaringumą, svarbu pažinti save ir padėti sau suprasti kylančias emocijas ir jausmus bei galimas jų priežastis. Susimąstyti apie dalykus, kurie galėtų džiuginti, suprasti, ką kiekvienam iš mūsų reiškia šis šventinis laikotarpis“, – kalba B. Domarkaitė.
Bendravimas – vaistas emocinei sveikatai
Ji pabrėžia, kad šventinis laikas nėra tik apie materialius dalykus, patiekalų skaičių ir dovanas, tad ruošiantis šventėms reikėtų atsigręžti į savo vidų. „Ne eglutės dydis ar dovanų kiekiai ir kaina yra svarbiausia, o laikas kartu, šiltas ir nuoširdus apkabinimas bei jautrus palinkėjimas kitam. Išvengti perdegimo ruošiantis šventėms gali padėti išvengti susitelkimas į artimuosius ir į santykius su jais, didesnis dėmesys vidiniams dalykams, o ne išoriniams – materialiesiems“, – sako B. Domarkaitė.
I. Būdvytytė pataria investuoti į emocinį intelektą – stengtis leisti sau jausti ir išgyventi įvairias emocijas, jas atpažinti, pastebėti, kas jas sukelia ar išprovokuoja. „Tai padės geriau suprasti ir kitus žmones. Kartais, kad geriau pasijustume, tereikia tik pasikalbėti – „išsiventiliuoti”, o tai galima padaryti su draugais, giminaičiais, kaimynais. Investuokite į socialinius santykius ir stenkitės daugiau bendrauti su artimais žmonėmis“, – pataria I. Būdvytytė.
Pasak psichologės, socialiniai santykiai itin svarbūs žmonių gerovei, nes esame bendraujančios būtybės. „Prieššventinis laikotarpis yra puiki proga pakurstyti išblėsusius santykius su aplinkiniais. Nebijokite ieškoti ir naujų pažinčių.
Yra daugybė galimybių susipažinti su naujais žmonėmis įvairiuose prieššventiniuose renginiuose. Jei turite galimybę, įsitraukite į kalėdines veiklas. Palaikykite ryšį su artimaisiais, net jei jie gyvena toli. Dabartinės technologijos leidžia mums neprarasti ryšio, bet kada galime paskambinti ar pasinaudoti vaizdo pokalbiais“, – kalba I. Būdvytytė.
Planavimas sumažins įtampą
Ji pataria daugiau laiko skirti švenčių pasiruošimui, kad jis nekeltų streso ir būtų suplanuotas. „Galite jau dabar pradėti ruošti dovanas, ir jos tikrai neturi būti brangios ar būtinai perkamos. Kiekvienas savo rankomis gali sumeistrauti ką nors mielo. Neskubėdami ruoškitės šventinių vaišių planavimui. Kad nereikėtų paskutinę minutę patirti streso dėl grumtynių eilėse, jau dabar galite įsigyti negendančius produktus ir suplanuoti patiekalus“, – sako I. Būdvytytė.
Net gyvenantiems vienumoje, psichologė pataria nenumoti ranka į šventes. „Priešingai, pasistenkite papuošti savo aplinką, kad jums patiems būtų smagiau ir jaukiau. Nepamirškite dovanėlių sau – gal seniai svajojate ko nors pasmaguriauti ar kažką nuveikti – dabar pats metas išpildyti ir savo norus.
Padės ritualai
Susikurkite jaukius ritualus. Gruodį, kai oras nekoks ir aplink niūru, galite surengti, pavyzdžiui, arbatos gėrimą, išsikepti pyragą, pasikviesti draugų. Visada stenkitės gerai išsimiegoti ir kasdien būtinai pasivaikščiokite, tai padės užtikrinti ne tik gerą fizinę, bet ir emocinę sveikatą“, – pabrėžia psichologė.
Jei slegia įvairūs sunkumai, I. Būdvytytė pataria neužsisklęsti. „Visada galite kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Jei norisi tiesiog išsikalbėti, bet tą akimirką nėra kam, nebijokite pasinaudoti pagalbos linijomis, kur tikrai rasite dėmesingų pašnekovų. Burkite bendruomenę – jūsų daugiabutyje, miestelyje ar kaime tikrai bus žmonių, kuriems taip pat reikia dėmesio ir bendravimo. Gal kažkam jūs tapsite didžiausia dovana sunkią akimirką“, – teigia psichologė.
Ji pataria nepamiršti ir savanorystės, kuri ypač aktuali prieš šventes. „Gal turite energijos ir noro praskaidrinti dienas vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ar beglobiams keturkojams. Tai ne tik geri darbai, bet ir galimybė susirasti naujų draugų“, – pabrėžia psichologė.
Pasak gydytojos psichiatrės B. Domarkaitės, šventėms praūžus dažnai gali apnikti liūdesys ar net tuštumos jausmas, liūdna gali būti jau vien todėl, kad tarsi nebėra ko laukti. „Liūdesys, ilgesys, nostalgija ar net melancholija yra natūralūs žmogiški patyrimai, tad nereikėtų jų bijoti.
Jeigu sunku išgyventi šias emocijas ir jausmus, ar tokie išgyvenimai užsitęsia, tuomet galėtų padėti mintys apie teigiamas emocijas sukeliančius dalykus, tai galėtų būti kiti svarbūs ir džiugūs įvykiai, asmeniniai patyrimai, galbūt net laukiantys iššūkiai ar pokyčiai, o jei ir tokių stinga, tuomet verta juos susikurti“, – pataria gydytoja.
